Visus planuojamus pakeitimus galite rasti čia.
– Kodėl šie visi pakeitimai yra reikalingi?
– Tuos pakeitimus darėme dėl to, kad yra kai kurios eismo situacijos, kurias eismo saugumo ekspertai interpretuoja skirtingai. Mes norime, kad būtų daugiau aiškumo vairuotojams. Susisiekimo sistema keičiasi, tarptautinėse parodose pasakojama ne apie automobilius, o apie mobilumą. Tai reiškia, jog populiarėja vis kitokios transporto priemonės – dviračiai, paspirtukai.
„Dviračių gatvė“ atsirado tam, jog galėtume organizuoti eismą tose vietose, kur neįmanoma įrengti dviračių tako. Svarbus prioritetas skiriamas ir viešajam transportui – planuojama išskirti dvi eismo juostas: A ir A+. A juosta būtų tik viešajam transportui, kuris turėtų tik jam skirtus šviesoforus. Jie leistų judėti greičiau sankryžose ir kitur. Yra ir kiti pasiūlymai. Pavyzdžiui, kaip sudaryti eismo koridorių specialiajam transportui.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad jeigu žmonės pasitraukia į dešinę ir į kairę pusę, specialusis transportas reikiamą vietą pasiekia keturiomis minutėmis anksčiau. Aš šių pakeitimų nepavadinčiau revoliucija, čia labiau evoliucija siekiant išsiaiškinti konfliktines situacijas ir prisitaikyti prie nūdienos realijų ir pokyčių.
– Ar bus kokia nors viešinimo kompanija šiems pokyčiams pristatyti?
– Be abejo. Kai Vyriausybė priėmė sprendimus, įsigaliojimo datos yra nukeltos į priekį. Dalis naujienų įsigalios nuo naujųjų metų, todėl mes turime laiko jas išviešinti. Dalis pokyčių, susijusių su kelių ženklais, įsigalios tik kitais metais birželio mėnesį.
– Ar nėra taip, kad „dviračių gatvė“, paspirtukų draudimai yra labiau pritaikyti didmiesčiams?
– Nepasakyčiau, kad taip yra. Pavyzdžiui, paspirtukų ženklo prašė kurortų merai. Kai kurias gatves norime skirti tik pėstiesiems. Vilniaus miesto meras sakė, kad kol kas nemato vietų, kur galima būtų įvesti šį ženklą, bet ateityje, galbūt, tokia galimybė atsirastų, jei būtų poreikis.
– Ar nebus taip, kad autobusų šviesoforai sulėtins automobiliams visą eismą? Ar ir yra toks tikslas, jog kelionė autobusu būtų daug patrauklesnė?
– Faktas tas, kad kelionė viešuoju transportu turėtų būti kuo patrauklesnė. Kaip rodo tyrimai, gyventojai viešąjį transportą renkasi tada, kai juo galima nuvykti greičiau. Pačios savivaldybės spręs, kur galima įrengti tas juostas.
– Ar šios galimybės ir savivaldybių kišenes papildys, ar jie tai darys iš savo lėšų?
– Dauguma saugumo priemonių taikys iš savo biudžeto. Bet ir iš Susisiekimo ministerijos pusės planuojame dideles investicijas: tiek iš Europo Sąjungos lėšų, tiek iš Europos atsigavimo ir gaivinimo fondų lėšų darniam judumui.
Pirmiausia orientuojamės į tas savivaldybes, kurios turi darnaus judumo planus. Mes norime, jog žmonės turėtų daugiau alternatyvų keliauti į tam tikrus taškus – ne tik automobiliais. Vien tik 100 mln. eurų skirta dviračių ir pėsčiųjų takams. Panašią sumą planuojame viešojo transporto atnaujinimui, jog jis būtų ekologiškas, naujas ir švarus.
– Ar jau gavote pastabų iš visuomenės dėl šių pakeitimų?
– Taisyklė yra principas, dėl kurio mes sutariame, bet yra daug klausimų – kaip mes ją įgyvendiname? Visas įgyvendinimo aspektas kelia daug klausimų gyventojams. Pavyzdžiui, kaip dabar statyti automobilius, ar, kur palikti paspirtuką kai pamatai specialųjį ženklą. Juk neužtenka tik uždėti ženklo, pirmiausia reikia viską išsiaiškinti.
– O kokia situacija dėl metro?
– Šiai diskusijai reikia labai aiškių kaštų ir naudos analizės. Metro yra tokia transporto priemonė, kuria niekas netrukdo judėti. Čia labai svarbus atsiperkamumo efektas. Mes linkę kalbėti apie grandiozines investicijas – naują oro uostą norime statyti, nepasakydami, jog norint jį statyti reikia uždaryti Vilniaus ir Kauno oro uostus, kas nėra racionalu.
– Kai atsidarys Palangos oro uostas, ar bus naujų krypčių?
– Labai tikiuosi, kad bus naujų krypčių. Šį oro uostą turėjome uždaryti vien dėl to, nes ant tako matėsi įtrūkimų. Jei nieko nedarytume, specialios institucijos neleistų kilti ir leistis kai kuriems orlaiviams.
Dabar mūsų tikslas – atstatyti krypčių skaičių, kuris buvo prieš pandemiją ir užtikrinti naujas kryptis į tuos centrus, kurie atitiktų Lietuvos ekonomikos interesus.
– Viešojo transporto darbuotojai prie Vilniaus miesto savivaldybės surengė neterminuotą piketą ir reikalauja užtikrinti vairuotojams galimybę pietauti, didinti darbo užmokesčius. Ar galėtumėte apie tai pakomentuoti?
– Man labai sunku komentuoti konkrečią savivaldybės situaciją nežinant abiejų pusių argumentų.
– Vežėjai skundžiasi, kad labai trūksta pagalbinių rankų. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pradžioje laisvų vietų buvo daugiau nei 9 tūkst. vairuotojams. Kaip bus sprendžiama ši problema?
– Vienas sprendimas – didinti kvotas. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV.
Lietuvos išskirtinumas tas, kad mūsų sektorius toks didelis, kad Lietuvos gyventojai niekada neužpildys visų darbo vietų. Todėl mums reikia darbuotojų iš kitų šalių. Tik klausimas, kaip mes juos galime pritraukti. Dabar svarbu sudaryti geras sąlygas tiems, kurie nori dirbti.
– Vežėjams yra Mobilumo paketas, kurį Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra padavusi į teismą. Kokie čia vyksta procesai?
– Šiuo metu vyksta teismo procedūros. Labai sunku pasakyti, kada jos baigsis, bet mes dabar esame persiritę į antrą pusę. Mobilumo paketas yra labai kompleksinis – dalis yra gerų nuostatų, o dalis, kurios diskriminuoja Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos pakraštyje esančius vežėjus.
Pavyzdžiui, privalomas vilkiko grąžinimas kas aštuonias savaites į registracijos šalį. Europos Komisija neseniai padarė tyrimą, kuris įrodo, kad toks grąžinimas su kitomis procedūromis sukelia CO2 dujų tokį išmetimą, kokį generuoja visas Estijos transporto sektorius.
– Buvo pranešta, kad Lietuvoje kuriama viena iš Elono Musko įmonių. Ar jau yra kažkas pradėta?
– Šiuo metu vyksta daug darbų. Tai yra investicijos ir žingsniai telekomunikacijų sektoriuje, nes reikėjo praeiti įmonių ir mūsų nacionalinio saugumo procedūras. Tikimės, kad paslaugas jau turėsime kitų metų pradžioje.
