Pasistatyti automobilį prigrūstame kieme prie Vilniaus daugiabučio taip pat tampa prabanga – kaip ir ryte sulaukti perpildyto autobuso ar troleibuso, kuris laiku per grūstis nuvežtų į darbą.
Kažkur Karoliniškėse planuojama statyti policijos pastatą, kuriame bus įkurta per pusę tūkstančio darbo vietų, o link būsimos pareigūnų būstinės ves tik siauros gatvelės pro mokyklas ir vaikų darželius. Ir tokių miesto planavimo pavyzdžių – ne vienas ir ne du.
Meras „laisvietis“ R.Šimašius pareiškia gyvenantis miesto centre ir aišku, kad jam sunku pastebėti, kaip kažkur Pilaitės pakraštyje tiesiogine prasme skęsta automobiliai mėgindami prasibrauti prie daugiabučių namų, link kurių niekada nebus nutiesta normali gatvė, nes aplink – tik privatūs sklypai.
Bet ir tai dar ne viskas. Blaivaus proto iki šiol nepraradę kai kurie architektai išsiaiškino, iš kur atkeliavo gatvių siaurinimo idėja, kuria Vilnius užsikrėtė lyg nelemtuoju virusu. Pasirodo, ramaus eismo gatvių teorija buvo sugalvota danų architekto J.Gehlo. Tik jis ją taikė siauroms gatvėms, be miesto transporto, aklagatviams, privažiavimams prie namų.
Akivaizdu, kad Vilniaus valdžios galvos klaidingai suprato ir interpretavo dano teoriją pradėjusios siaurinti visas gatves paeiliui.
Taigi pasakojimai, kad siaurų ir ramių gatvelių sumanymą iš Amsterdamo atsivežė dabartinė mero žmona, – pigi romantika muilo operų žiūrovams. Tikrovė yra kita: kažkas iš valdžios nesugebėjo perkrimsti Danijos architekto teorijos ir strimgalviais ją puolė įgyvendinti Lietuvos sostinėje.
Tai galbūt piktadario Vilniuje ir nėra, o tik nemokantis skaityti biurokratas? Bet miestui nuo to dar blogiau.
