Gyventojų turtą siaubė vėtros
Pastarosiomis savaitėmis daugiausiai žalos gyventojų turtui pridarė vėtros. Stiprūs vėjai plėšė stogų dangas, lietvamzdžius ir sienų apdailą, draskė kiemuose paliktus batutus, krepšinio stovus, daužė kepsnines ir kitus kieme paliktus daiktus. Nukentėjo namų langai, stiklinės durys, vartų konstrukcijos, saulės energijos elektros kolektoriai.
Vien sudužusios kepsninės savininkui po neseniai siautusios audros BTA draudimas išmokėjo daugiau nei 600 eurų. Saulės energijos kolektorių sugadinimo žalai kompensuoti bendrovė rezervavo 4 tūkst. eurų.
Nuo vėjo kentėjo ir įmonių turtas: vėtrai nuplėšus stogo dangą su apšiltinimo sluoksniu, lietaus sistema ir apskardinimu, draudikai šios žalos atlyginimui atidėjo 20 tūkst. eurų.
„Svarbiausias patarimas artėjant audrai – atkreipti dėmesį į kieme esančius daiktus ir nepalikti nepritvirtinto turto, kurį galėtų pakelti vėtra. Batutai, šiukšlių konteineriai, įvairios statybinės medžiagos ir kiti buitiniai rakandai pakelti vėjo gali pridaryti žalos jūsų ar jūsų kaimynų turtui.
Derėtų atkreipti dėmesį ir į daiktus balkonuose – stichija gali pakelti bei išjudinti čia laikomus daiktus“, – siekiantiems išvengti įsismarkavusios gamtos daromos žalos patarė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Kentėjo transporto priemonės
Šiemetinės audros sunkino vežėjų gyvenimą: buvo plėšomi priekabų bei puspriekabių tentai. Dėl slidžios kelio dangos ir stipraus šoninio vėjo nuo kelio nuvažiavo autobusas.
Po stiprios vėtros įprastai padažnėja skundai dėl nuniokotų automobilių, ypač paliktų po senais medžiais. Bet būta ir kurioziškesnių atvejų: po praėjusios savaitės audros į draudimo bendrovę kreipėsi klientas dėl automobilio apgadinimų, kuriuos sukėlė į transporto priemonę atskriejęs šiukšlių konteineris.
Tokius įvykius draudikai dažniau fiksuoja pajūryje, kur stiprūs vėjai yra kur kas labiau įprasti nei šalies rytinėje pusėje. Tačiau audros neaplenkia ir kitų Lietuvos vietų. Gyventojai gana dažnai nekreipia dėmesio į išankstinius sinoptikų įspėjimus apie artėjantį pavojų, o vėliau jiems tenka taikstytis su tokių orų išdaigų padariniais.
„Prieš audrą nereikėtų palikti automobilių po medžiais, ypač jei medžiai seni. Kartu žmonėms, prie kurių pastatų ar kurių sklypuose auga tokie medžiai, rekomenduojame įvertinti jų būklę.
Jei medžiai seni, sergantys – juos reikėtų šalinti ir taip išvengti galimos nelaimės. Dėmesį atkreipti reikia ir į medžius, augančius netoli elektros laidų ar kitų jautresnių konstrukcijų“, – paaiškino A. Žiukelis.
Ledas – pavojus žmonių sveikatai
Jeigu vėjas daugiausiai gadino žmonių turtą, tai tiesiogiai į žmonių sveikatą kėsinosi lijundros ir plikledis. Vien šią žiemą draudimo bendrovė išmokėjo išmokas klientams, kuriems paslydus teko siūti prakirstą antakį ir kaktą, taisyti nuskeltą dantį, gydyti sulaužytą koją ar plyšusią Achilo sausgyslę. Tai tik dalis įmonėje fiksuotų nelaimingų atsitikimų, įvykusių susidarius itin slidžiai kelio dangai.
„Svarbu atsiminti – jeigu sinoptikai praneša, kad danga bus itin slidi, verčiau vengti bet kokių kelionių iš namų. Jeigu kelionės visgi nėra išvengiamos, tuomet ypatingą dėmesį skirkite lipimui laiptais – laikykitės turėklų, neskubėkite. Nuo slydimo gali apsaugoti ir specialūs apkaustai batams, kuriuos galima pritaikyti bet kokiai avalynei“, – patarė A. Žiukelis.
