Vasario pabaigoje Nemunas taip patvino, kad užliejo palei upę nutiestus dviratininkams ir pėstiesiems skirtus takus. Kauniečiai juokavo, kad dabar būtų patogiau naudotis baidarėmis, ir svarstė, ar dviračių takai Kaune prižiūrimi tinkamai.
Miesto tvarkytojai prisipažino, kad potvynis sutrukdė atlikti planuotus darbus.
Takai paskendo vandenyje
Užkietėjęs dviratininkas Darius Pekarskas tikino, kad vasario mėnesį taip stipriai patvinęs Nemunas, užliejęs net dviračių takus, – labai retas reiškinys.
Jis dažniau važinėja palei Nemuną, todėl matė, kad nuo Žemųjų Šančių iki pat Senamiesčio ir toliau iki tako, vedančio Kulautuvos link, palei upę esantys dviračių takai daugelyje vietų skendėjo vandenyje.
„Paprastai upės patvinsta kovo mėnesį. Vasarį toks potvynis buvo gal tik 2014 metais. Bet pasigrožėti retai matomais vaizdais buvo įdomu“, – sakė kaunietis.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas kaunietis Paulius Bakutis pastebėjo, kad dviračių takai prie Nemuno daugelyje vietų įrengti arčiau upės, žemesnėse pakrantėse.
„Neris taip pat patvinusi. Bet, pavyzdžiui, prie Jonavos gatvės ar kitoje upės pusėje palei Neries krantinę takai įrengti kur kas aukščiau, todėl ir nebuvo neužlieti.
Vanduo buvo apsėmęs tik taką, esantį ties Nemuno ir Neries santaka“, – aiškino P.Bakutis.
O kaip dviratininkai vertina miesto dviračių takų priežiūrą šaltuoju metų laiku?
D.Pekarskas pasakojo, kad tie, kurie dviračiais dažnai važinėjasi ir žiemą, paprastai susimontuoja dygliuotas padangas.
Pavojingiausias – žvyras
„Pastaruoju metu dviračių takai mieste prižiūrimi gana gerai. Net jei ant jų ir būna sniego ar ledo, nieko baisaus. Dygliuotos padangos tokias kliūtis padeda įveikti lengvai“, – tikino kaunietis.
Kur kas pavojingiau yra tada, kai takai nubarstyti žvyru ir jis ilgai nenuvalomas.
„Tada darant posūkį lengvai galima griūti, tai pavojinga“, – sakė D.Pekarskas.
Jam ypač patiko, kad šią žiemą naujovę sugalvojo „Kauno švara“. Panemunės šile kai kurie takai specialiai nebuvo valomi, kad jais kauniečiai galėtų slidinėti. Buvo pakabinti žemėlapiai, kurie takai valomi, o kurie skirti slidininkams.
Stebisi sniego krūvomis
P.Bakutis pasakojo, kad su savivaldybės atstovais nuolat bendrauja ir prašo, kad žiemą būtų valomi magistraliniai takai, tokie kaip esantys prie Savanorių prospekto ar Veiverių gatvės.
„Pastebėjau, kad jie tikrai kur kas geriau valomi, ledo būna mažai kada, todėl važinėtis jais galima visus metus.
Manau, kad nuvalyti visų takų neįmanoma, tai labai brangiai kainuotų, todėl esame patenkinti, kad valomi pagrindiniai takai“, – sakė P.Bakutis.
Dviračių aistruolis stebėjosi tik tuo, kad kai prisninga, Laisvės alėjoje sniegas suverčiamas toje pusėje, kur yra dviratininkams skirta juosta.
„Sniegą būtų galima versti kitoje alėjos pusėje ar jos viduryje“, – įsitikinęs dviratininkas.
Tikisi nedidelių nuostolių
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad vertinti žalą, padarytą dviračių takams, buvo galima tik nuslūgus upių vandeniui ir pradžiūvus takams, įmirkusiam gruntui.
„Tačiau palei Nemuną tarp Šančių ir Senamiesčio ypatingų įrengimų nėra, tad reikia tikėtis, kad ir žalos bus išvengta“, – vylėsi R.Savickienė.
Upių potvynis, pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, dėl polaidžio ar liūčių yra natūralus gamtos procesas, kuris, susiklosčius atitinkamoms nepalankioms sąlygoms, aukštą lygį pasiekia gana retai.
Sutrukdė išvalyti susikaupusį žvyrą
Jonas Tumpa Bendrovės „Kauno švara“ viešųjų ryšių specialistas:
„Labai apmaudu, kad upės išsiplėtė miesto sąskaita. Vis dėlto mūsų bendrovė šiuo klausimu negali niekuo pagelbėti – mes tik prižiūrime takus ir rūpinamės jų švara.
Šaltuoju metų laiku dviračių takai valomi ir barstomi atsižvelgiant į oro sąlygas, tada, kai reikia, todėl tikslaus jų valymo grafiko nėra.
Susikaupusį žvyrą įprastai valydavome vasario mėnesio pabaigoje arba kovo mėnesio pradžioje. Tai irgi priklauso nuo oro sąlygų.
Jeigu dviračių takai nebūtų apsemti, tikėtina, kad visą po žiemos sezono susikaupusį žvyrą būtume išvalę dar anksčiau.“
