„Šis kelias mums iš tiesų garbės nedaro, o pasistumdymai tarp įvairių institucijų aiškinantis, kas jį privalo remontuoti, problemos neišsprendžia“, – pripažino viešosios įstaigos Trakų Vokės dvaro sodybos direktorė Ieva Šiušaitė.
Ji prisiminė neseną atvejį, kai dvare buvo švenčiamos vestuvės. Atvežti šventei tortą duobių nusėtu keliu buvo tikras iššūkis.
Šiuo neremontuojamu keliu naudojasi ne tik Trakų Vokės dvaro sodybą aptarnaujantis transportas, bet ir šalia rūmų Žaliojoje aikštėje gyvenantys vilniečiai.
Šalikelėje guli akmenys
Neseniai Trakų Vokės gyventojai surašė savivaldybei skundą dėl kelio būklės, tačiau atsakymo taip ir negavo.
Žmonės džiaugėsi, kad gyvena nuostabioje vietoje, kiekvienas prižiūri žemės plotelį prie namų, tačiau į juos patekti – nelengvas uždavinys.
„Duobės tokio gylio, kad žemesnis automobilis jų nebeįveikia. Ėjimas keliu taip pat yra iššūkis, nes reikia nebe eiti, o peršokinėti duobes. Mamos su vežimėliais negali tuo keliu keliauti, vaikai – pasivažinėti dviračiais. Visi stebisi, kad mažiau nei per metus kelias šitaip suprastėjo“, – piktinosi Trakų Vokės gyventojai.
Vienintelis darbas, kuris per tuos metus buvo padarytas, – šalikelėje sudėlioti akmenys, kad automobiliai neišvažinėtų žolės.
Kas prižiūri – nežinia
I.Šiušaitė pabrėžė, kad viešoji įstaiga Trakų Vokės dvaro sodyba aplinkos neprižiūri. Tai atlieka kita viešoji įstaiga – „Vilniaus miesto parkai“.
Patvirtinant dvaro ansamblio rekonstrukcijos projektą kelias į Žaliąją aikštę buvo pažymėtas kaip pėsčiųjų takas, nors jo danga sutvirtinta ir pritaikyta automobiliams važiuoti.
Todėl savivaldybė jo neįtraukė į prižiūrimų kelių sąrašą, o „Vilniaus miesto parkai“ kelių neprižiūri.
I.Šiušaitė apie kuriozą informavo savivaldybę, tačiau padėtis nepasikeitė.
Kad toje vietoje buvo suprojektuotas kelias, o ne pėsčiųjų takas, liudija tai, kad gyventojai neturi kito įvažiavimo link savo namų.
Važiavo per pasėtą žolę
Rūmų aplinką prižiūrinti Liucija neslėpė, kad ji su pagalbininkais sudėliojo akmenis šalia šunkelio.
„O ką mums reikėjo daryti, kai automobiliai pradėjo važiuoti per ką tik pasėtą žolę?“ – klausė moteris.
Ji sutiko, kad kelio būklė baisi, dėl to ne kartą girdėjo kaimynų skundus: „Žmonės piktinosi, kam pateikti sąskaitas už automobilių remontą. O rūmų, parko lankytojai, kurių čia savaitgaliais būna šimtai, nesupranta, kodėl atnaujinus dvarą liko toks baisus kelias.“
