Apie tai, kas autoįvykio metu gresia salone sėdintiems žmonėms ir kodėl keleivis be saugos diržo tampa grėsme aplinkiniams, atsako Kauno klinikų Skubiosios medicinos gydytojas rezidentas Gediminas Jašinas.
Potyriai – lyg skalbimo mašinoje
Pasak gydytojo, susidūrus kaktomuša, patyrus šoninį smūgį ar automobiliui verčiantis, patiriamos didelės kinetinės energijos traumos.
„Neprisisegus diržo, salone esantis vairuotojas ir keleiviai toliau juda praktiškai tokiu pat greičiu, kokiu važiavo automobilis. Tai lemia itin sunkius ar net mirtinus sužalojimus.
Susiklosčius ekstremaliai situacijai, žmogaus kūną veikiančios jėgos staiga pakeičia kryptį ir jis didele jėga išsviedžiamas per priekinį, galinį ar šoninį automobilio langą.
Kadangi kūno neprilaiko saugos diržas, tai, kas vyksta su žmogumi, galima palyginti su drabužiais skalbimo mašinoje – jis sukasi, kratosi ir visur trankosi didžiule jėga“, – košmariškus potyrius apibūdina medikas.
Sunkioms traumoms stiprus smūgis nebūtinas
Neprisisegus patiriami įvairūs sužalojimai nuo paviršinių žaizdų, sumušimų, iki mirties.
„Į ligoninę atvežami diržų neprisisegę ir sunkiai sužaloti pacientai su akių traumomis, uždarais ir atvirais kaulų lūžiais, nutrauktomis galūnėmis, vidaus organų sumušimais ir pažeidimais. Taip pat nemažai daliai žmonių pasireiškia vidinis kraujavimas.
Kiekvienas atvejis yra savaip unikalus, tad apie sprendimą nesisegti saugos diržų galime galvoti kaip apie loteriją. Kažkam pavyksta joje laimėti ir patirti sužeidimai nepakeičia gyvenimo kokybės, bet vis tiek dažniausiai ištraukiamas nelaimingas bilietas“, – įspėja gydytojas.
Jis primena, kad tokio pobūdžio traumoms dažnai neprireikia stipraus smūgio. „Net ir įvykus nedidelei nelaimei, be saugos diržo pasekmės gali būti labai rimtos.
Dalis žmonių ilgam lieka prikaustyti prie lovų, gijimas užsitęsia, o ir išsigydžius traumas pasitaiko liekamųjų reiškinių“.
Neprisisegę keleiviai sužaloja ir kitus
Skubios pagalbos skyriuje dirbančių medikų ir slaugytojų kasdienybė nuolat primena apie saugos diržų svarbą. Tuo tarpu dalis žmonių iki šiol mano, kad sėdint automobilio salone, ypač galinėje sėdynėje, saugos diržas nėra labai reikšmingas.
„Dėl tokio požiūrio kasmet prarandame nemažai gyvybių. Iš tiesų, tiek priekyje, tiek gale be saugos diržo patiriami pratiškai vienodi sužalojimai“, – įspėja G.Jašinas.
Neprisisegę keleiviai ne tik patys susižeidžia, bet gali sužaloti ir kitus. Tai puikiai iliustruoja gydytojo pateiktas gyvenimiškas pavyzdys.
„Įsivaizduokite jog vairuojate automobilį prisisegę saugos diržu, o gale sėdi neprisisegęs draugas, sveriantis apie 70 kilogramų. Netikėtai patenkate į autoįvykį – į automobilio galinę dalį atsitrenkia kita transporto priemonė.
Diržas sulaiko jūsų kūną, padeda išvengti veido sužalojimų. Jis gali nubrozdinti ar šiek tiek patempti kaklo raiščius, bet, palyginti su traumomis, kurios gresia kitu atveju, tai smulkmena.
Deja, neprisisegusiam bendrakeleiviui pasiseka mažiau. Dėl inercinės jėgos, 70 kilogramų sveriantis kūnas trenkiasi į priekinę sėdynę ir į vairuotoją. Gavusi smūgį, sėdynė lūžta ir jūs, kartu su draugu, didele jėga trenkiatės į vairą. Nelaimė baigiasi labai sunkiais sužalojimais ar net mirtimi“.
Gydytojas įsitikinęs, kad panašių tragedijų Lietuvos keliuose gerokai per daug. „Techniškai tvarkingi saugos diržai yra esminis saugiklis įvykus nelaimei. Skaudžių padarinių išvengti tikrai įmanoma – svarbiausia prisisegti“, – įsitikinęs medikas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
