Dėmesys ne į kelią, o telefoną
„Taisyklė – labai paprasta. Žmogaus dalyvavimas eisme pagrįstas pagarba ir atsargumu, todėl ir pėsčiasis turi būti atsargus, pirmiausia, saugoti save. Eidamas per perėją jis turėtų sutelkti dėmesį į aplinką, kad saugiai pereitų gatvę. Telefonas, deja, tam nepadeda.
Atvirkščiai, jis prikausto žmogaus dėmesį prie ekrano ir ten vykstančių dalykų, todėl pėsčiasis gali negirdėti atvažiuojančio automobilio, nepastebėti paspirtuko, visiškai nematyti, kas vyksta gatvėje, ir gali įvykti skaudi nelaimė“, – komentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Saugaus eismo ekspertas Raimond Dudko taip pat pripažįsta: kasdien tenka važinėti po miestą, taigi, pastebi – pėsčiųjų su telefonais rankose išties nemažai. Kartais pėsčiųjų perėjoje praleidęs kelių eismo taisyklę pažeidusį pėsčiąjį R. Dudko pasakojo nepatingintis stabtelėti ir paklausti, ar šis žino, kad telefonu gatvėje naudotis pavojinga. Pašnekovo žodžiais, įprastai pėsčiasis arba nereaguoja, arba piktinasi priekaištais.
„Įsivaizduokite, važiuojant automobiliu, vairuotojas žiūri į kelią, o jūs – į telefono ekraną. Ką jūs matote? Nieko. Vadinasi, nieko nematote ir gatvėje“, – lygino saugaus eismo specialistas.
Naršydamas telefone, klausydamas muzikos, užsidėjęs ausines, kartais net žiūrėdamas filmus, nei vairuotojas, nei pėsčiasis nebepastebi, kas vyksta aplink. Būna vairuotojas kalba telefonu, užsidega raudonas šviesoforo signalas, tačiau jis nė nereaguoja. Tai dar pavojingiau.
Svarbiausia – saugumas kelyje
Pašnekovas sutinka: pėstieji ramūs – automobilių vairuotojai juos privalo praleisti, tačiau nelaimių visgi nutinka.
„Pradedantieji vairuotojai man sako: jei į mano automobilio galą atsitrenks kitas vairuotojas, man nesvarbu, juk ne aš kaltas. Aš tuomet sakau: įsivaizduok, nusipirkai naują automobilį, į jį atsitrenkė kitas vairuotojas. Tu nekaltas, bet juk tavo tik ką įsigytas automobilis apgadintas.
Įvykus eismo įvykiui, vienas būna nukentėjusysis, kitas kaltininkas, tačiau kartais, jei nukentėjęs žmogus būtų buvęs apdairesnis, pastabesnis, laiku pastebėtų pavojų ir sureaguotų, eismo įvykio būtų galima išvengti“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Eismo ekspertas pritaria: išmanieji telefonai neturėtų būti naudojami dalyvaujant eisme, nes jie nukreipia dėmesio nuo pagrindinės veiklos – vairavimo. Nors teigiama, kad dėmesį nukreipia ir pats pokalbis, tačiau net kalbėdamasis gali apsidairyti, pasižiūrėti, atvažiuoja automobilius, ar ne. Telefone daug informacijos, naršydamas jame dažnai pėsčiasis nė nebesidairo aplinkui.
Vairuojant paspirtuku arba dviračiu naudojimasis telefonu – dar pavojingesnis.
Važiuojant paspirtuku ar dviračiu ir vienoje rankoje laikant telefoną, tikimybė nugriūti ir susižeisti – didžiulė.
„Infrastruktūra dviračiams ar paspirtukams pritaikyta ne visur, kartais net laikydamas paspirtuko vairą dviem rankomis, tačiau pakliuvęs į duobę, gali nugriūti, ką kalbėti, jei viena ranka laikai telefoną ir duobės nė nepastebi. Pasekmės gali būti labai rimtos“, – konstatavo pašnekovas.
R. Dudko pasakojo kalbėjęsis su buvusia mokine, kuri jau gavo teises, vairuoja. Ši pasakojo, išmanųjį telefoną laiko kuprinėje, o šią – ant galinės automobilio sėdynės.
Jei žino, kad skambutis skubus, visuomet sustoja saugiai: kelkraštyje, aikštelėje ar degalinėje.
Beje, Nyderlanduose naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant dviratį, itin išaugus nelaimių skaičiui, buvo uždrausta dar 2019 metais.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
