Naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai dalijasi informacija, kad eismo spūstys jau nuo pietų formuojasi Oslo g., Geležinio Vilko g., T.Narbuto g., Minsko plente, sudėtinga ir Konstitucijos pr. atkarpose, Laisvės pr. bei kitur.
Socialinių tinklų grupėse vilniečiai praneša, jog dėl apledėjusių kelių daugelis sunkvežimių negali pajudėti, dėl to formuojasi eismo spūstys.
13 val. duomenimis, sudėtingesnės eismo sąlygos išlieka rytų ir pietryčių Lietuvoje. Čia vietomis kelių dangos slidžios, su šlapio sniego provėžomis, o mažesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose puraus ar prispausto sniego sluoksnis vietomis siekia iki 10 cm.
Slidžius ir provėžotus kelių ruožus barsto ir valo „Kelių priežiūra“, tačiau vairuotojų prašoma atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.
Žiemiškai geresnės eismo sąlygos vakarų, šiaurės vakarų Lietuvoje, kur kelių dangos daugiausia šlapios. Šiaurės rytų, rytų ir pietų Lietuvoje silpnai sninga, kitur šalyje be žymesnių kritulių. Oro temperatūra siekia nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.
Draudimo bendrovės penktadienį taip pat praneša apie padidėjusį eismo įvykių skaičių.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad penktadienio rytą matomas 25 proc. augimas, kai vairuotojai kreipėsi dėl sugadintų transporto priemonių.
Žinoma, įtakos eismo įvykiams turi ir tai, kad ne visi vairuotojai yra pasikeitę padangas į žiemines, nors praėjusi savaitė tam buvo paskutinė. Vairuojant žiemą reikia ir kitų įgūdžių, kurie per vasarą ir rudenį, kol dar nėra sniego ir ledo, būna primiršti. Visa tai ir turi įtakos tam, kad šį penktadienio rytą 25 proc. daugiau žmonių kreipėsi dėl avarijų keliuose“, – situaciją komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
„Matome, kad nemažai yra techninio pobūdžio avarijų – atsitrenkimų aikštelėse, privažiuojamuose keliukuose, rajoniniuose keliuose.
Tokie eismo įvykiai atneša mažesnių nuostolių, siekia apie 500–700 eurų, gali augti iki 2 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, koks automobilis ir kokie padaryti nuostoliai.
Visgi kur kas didesnius nuostolius skaičiuoja žmonės, patekę į eismo įvykį, kai nuvažiuojama nuo kelio į griovį, atsitrenkiama į medį ir panašaus pobūdžio.
Dažniausiai tokie įvykiai nutinka rajoniniuose keliuose, kur dar nesidarbuoja barstytuvai , o žmonės vis tiek važiuoja nesisaugodami, lyg tai būtų vasaros kelias.
Jei tai brangesnis automobilis, nuostolių sumos gali siekti ir 10 tūkst., ir 50 tūkst. eurų sumas“, – sako A. Juodeikis. „Lietuvos draudimo“ ekspertas perspėja, kad itin svarbu įsivertinti tai, jog įgūdžiai yra primiršti, visuomet prireikia laiko, kol priprantama prie slidžių kelių, blogo matomumo, ilgesnio stabdymo kelio nei iki pirmojo sniego ir ledo.
Nepaisant to, kad kelininkai išvyko į gatves barstyti slidžių kelių, išvengti nuostolių, pasirodžius pirmajam sniegui, niekada nepavyksta.
„Grindos“ įmonės atstovas Egidijus Steponavičius pabrėžė, kad, vietomis, ypač miškingose vietovėse, arčiau vandens telkinių – gali pasitaikyti slidesnės atkarpos.
Papildomo vairuotojų dėmesio taip pat reikėtų ties tiltais ir viadukais – dėl žemesnės gatvės pagrindo ir dangos temperatūros ten susidaro didesnė plikledžio tikimybė.
Valstybinės reikšmės keliai yra prižiūrimi pagal skirtingus priežiūros lygius, pavyzdžiui, pirmo priežiūros lygio kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda dirbama 24 val. per parą, priežiūra čia vyksta nenutrūkstamai.
Sugrįžo į bazę
E.teponavičius teigė, kad oro temperatūra mažėja, todėl kritulių tikimybė smarkiai sumažėja.
„Esame nusibarstę gatvės, todėl nesusidarys ledo sluoksnis. Dabar stebėsime situaciją ir pagal poreikį dirbsime toliau“, – akcentavo E.Steponavičius.
Šiuo metu „Grindos“ automobiliai sugrįžę į bazę dėl vakarinių srautų: „Niekas nenori stovėti spūstyse kartu su automobilių srautu. Be to, barstytuvai nieko gero ten nepadarys.“
„Grindos“ darbuotojai pasiruošę darbui, jeigu bus sudėtingesnė situacija keliuose.
