Lietuvos kelių policijos tarnyba ragina žiemiškomis oro sąlygomis vairuotojams padaryti tris dalykus: tinkamai įvertinti kelio būklę, pasirinkti saugų greitį ir saugų atstumą iki kitų transporto priemonių.
„Visas keliones būtina planuoti iš anksto. Reikia susitaikyti, kad žiemą joms teks skirti daugiau laiko, jei nenorite skubėti ir pakliūti į sudėtingą situaciją. Tik taip galima išvengti visų galimų pavojų“, – patarimais vairuotojams dalijosi atstovai.
Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas portalui lrytas.lt sakė, kad dėl žiemą įvykstančių eismo įvykių negalima kaltinti nei kelininkų, nei pačių vairuotojų. Vis tik kelininkai negali sureaguoti akimirksniu, o kartais nutinka ir taip, kad jų sumontuota įranga nerodo keliuose tykančių pavojų.
Tą „Žinių radijui“ patvirtino AB „Kelių priežiūra“ atstovas Petras Džervus. Kaip jis minėjo, dieną, kai magistraliniame kelyje įvyko didelė avarija, dulksna buvo tokia smulki, kad sistemos jos net nefiksavo. Pranešimų apie pavojingas eismo sąlygas sulaukta iš pilietiškų vairuotojų, tačiau užkirsti kelią avarijai nebespėta.
Taip atsitiko dar šios savaitės viduryje, kai ankstyvą rytą magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas dėl plikledžio įvyko masinė avarija, į kurią pateko keliolika transporto priemonių. Dėl to bene pusdieniui buvo sustabdytas eismas.
„Kai išgirdau (aut. past. – apie avarijas), iškart pradėjau galvoti, kaip yra kitose pasaulio šalyse, kur tokie įvykiai nutinka, bet didžiąja dalimi masinės avarijos būna, kai yra „juodasis ledas“. Išvažiuoji iš namų, atrodo, pasitikrini, ar viskas tvarkoje. Važiuoji, kelias šlapias, o pasirodo – ten stiklas. Bent vienas neatsargus judesys sukelia tokias didžiules nelaimes“, – kalbėjo D.Kanapinskas.
Kai tą patį trečiadienį, kai magistralėje susidūrė keliolika automobilių, pašnekovas ryte išėjo iš namų ir pamatęs dulksną ant stiklo suprato, kad keliai tądien bus slidūs. Nors pačiame mieste jie tokie nebuvo dėl didesnio automobilių srauto, užmiestyje situacija buvo sudėtingesnė.
Kaip teigė kalbintas specialistas, niekam negalima reikšti priekaištų – gamtos išdaigas nuspėti sunku.
Tačiau svarbu, kad ir patys vairuotojai pasirūpintų transporto priemonėmis, ypač tvarkingomis padangomis ir švariais žibintais.
Gali atrodyti, kad eksploatuojamos padangos atitinka reikalavimus žiemai, tačiau reikia suprasti, kad jei protektoriaus raštas nusitrynęs ar jos netvarkingos – net vasarą būtų pavojinga. Tad tokiems pirkiniams reikėtų negailėti.
„Būtina pasirinkti greitį, bet numatyti, kas bus už 10 km, negali. Tačiau žiemos metu turėtum įsikalti į galvą, kad bet kurią minutę tau gali pasitaikyti ekstremali situacija.
Kai kalbu su mokiniais, sakau, kad mūsų Dakaro atstovai lenktynėse sėsdami prie vairo jau nusiteikę ekstremaliai. Mes sėsdami prie vairo, tiesą sakant, vairuojame sunkesnėmis sąlygomis negu dakaristai, žinoma, perkeltine prasme. Mes nežinome, kada mums bus ekstremali situacija ir negalime būti 100 proc. pasiruošę“, – akcentavo D.Kanapinskas.
Kadangi turime būti matomi kitiems eismo dalyviams ir patys užtikrinti kuo geresnį matomumą kelyje, tamsiuoju paros metu vertėtų pasitikrinti, ar transporto priemonės žibintai nėra apsinešę purvu. Jei kyla įtarimas, kad taip yra, vertėtų sustoti ir juos nuvalyti.
D.Kanapinskas priminė ir paprastą pavyzdį iš kasdienybės. Kai norime įvažiuoti į mokamą parduotuvės aikštelę, kai kur susidaro savotiškos grūstys – skaitytuvas negali nuskaityti valstybinių numerių, nes jie nešvarūs. Tokia pati rizika yra ir su žibintais.
Kadangi nemažai avarijų ar eismo įvykių įvyksta būtent tada, kai yra tamsu, kartais verta apgalvoti, ar tikrai būtina sėsti prie vairo ir kelionės negalima atidėti. Jei to padaryti nepavyksta, vertėtų susiplanuoti ilgesnę kelionę ir neskubėti.
„Taip pat svarbu būti matomiems. Jei pastačius automobilį reikia iš jo išlipti, būtinai reikia įjungti avarinio sustojimo ženklą, o patys turėtume išlipti dėvėdami šviesą atspindinčius elementus“, – patarė jis.
Situacija keliuose po truputį keičiasi
Saugaus eismo specialisto pastebėjimu, per dvidešimt metų automobilių saugumas išaugo, tačiau sužeistųjų skaičiai nieko gero nesako. Kaip svarstė pašnekovas, galbūt eismo dalyviai susimąstytų labiau, jei statistika būtų skelbiama išskiriant tuos, kurie po eismo įvykio apsiėjo lengvais sužeidimais ir tuos, kurie dėl tokių atsitikimų liko neįgalūs ar neveiksnūs.
„Per savaitę, sausio 20–26 dienomis, penktadienį–ketvirtadienį, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 35 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (lengvojo automobilio vairuotojas). Sužeisti 42 asmenys: 16 vairuotojų, 14 keleivių, 11 pėsčiųjų (iš jų 5 – pėsčiųjų perėjose), 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas. Tarp nukentėjusiųjų – 7 nepilnamečiai (4 keleiviai, 3 pėstieji, iš jų 1 – pėsčiųjų perėjoje)“, – statistiką pateikia Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko 4 eismo įvykiai, sužeisti 6 žmonės.
Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 2 įvykiais mažiau, sužeista 7 mažiau, žmonių žuvo 1 daugiau.
Kiek anksčiau pareigūnai skelbė, kad vien tik praėjęs savaitgalis nusinešė 4 žmonių gyvybes.
