Kol pagrindinės gatvės pertvarkomos iš esmės, atokesnių rajonų gyventojai viešos gerovės laukia dešimtmečius. Ypač senuosiuose rajonuose, kurių problemos nesprendžiamos nuo pat nepriklausomybės pradžios.
Matydami, kad jų problemos mažai kam rūpi, neseniai viešai apie jas prabilo Kalkinės gatvės gyventojai. Gana intensyvaus eismo gatvė, kuria automobiliai juda link geležinkelio pervažos ir Jiesios plento, iki šių dienų neturi šaligatvio pėstiesiems.
„Pas mus, Kalkinės gatvėje, vaikai ar suaugusieji per geležinkelio pervažą priversti vaikščioti važiuojamąja dalimi. Tais pačiais takais žmonės ir į turgų, ir į Seniavos kapines eina. Daugybę metų tai tęsiasi – dar mano vaikai taip į mokyklą patvoriu ėjo rizikuodami, dabar jau jie patys vaikų turi, o situacija nesikeičia“, – skundėsi Kalkinės gatvės gyventojai.
Pakalbinta Aleksoto seniūnijos Birutės seniūnaitė Jūratė Petrikaitė išliko labai atsargi ir vis minėjo, kad jai reikėtų pasitarti su seniūnija, nes šios problemos ji neva nežino.
„Tai daug kur Aleksote nėra šaligatvių, daug ir gatvių neasfaltuotų. Bet ir tvarkoma nemažai – keičiamas vamzdynas, kapitališkai remontuojamos gatvės, ne iš karto viskas pasidaro“, – sakė ji.
Kur kas drąsesnė buvo tolėliau nuo šios vietos gyvenanti aleksotiškė Marytė Graževičienė.
„Puikiai žinau šią gatvę, nes draugės prašymu tekdavo eiti sutvarkyti jos giminaičių kapus Seniavos kapinėse. Ten tikrai nėra šaligatvio, o gatvė labai judri, kai du automobiliai važiuoja, pėstiesiems tenka trauktis į šalikelę. Pati taip darydavau, kad nepartrenktų“, – pasakojo 78 metų Marytė.
Tiesa, senuosiuose individualių namų rajonuose dažna problema – prie pat gatvės pastatyti namai, prie kurių nėra kaip nutiesti šaligatvių, bet tik ne Kalkinės gatvėje. Pasak Marytės, viena jos pusė – tušti laukai.
Tačiau dar nesaugesnė vieta – Kalkinės gatvės pabaigoje esanti geležinkelio pervaža. Ją pėstiesiems tenka kirsti važiuojamąja dalimi – nepadarytas joks takas pėstiesiems, kuris skirtų keliaujančius savomis kojomis nuo riedančių automobiliais.
„Tokios pervažos itin pavojingos tamsiuoju metų laiku, tad akivaizdu, kad čia iki nelaimės – vos vienas žingsnis“, – sakė aleksotiškiai.
„Tragedija“, – taip vienu žodžiu situaciją apibūdino Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas. Jo teigimu, traukiniai tokioje pervažoje žmonėms kelia mažiau pavojų nei automobiliai. Jo vertinimu, visą Kalkinės gatvę būtų galima įvardinti kaip itin pavojingą pėstiesiems.
„Šaligatvių juk nėra beveik visoje gatvėje, o ji turi skiriamąją juostą, tad greitis joje tik formaliai ribojamas iki 50 km/h, o realiai jo niekas nekontroliuoja“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, šaligatvių blogiausiu atveju gali nebūti ramaus eismo gatvėse, tačiau jose neturi būti ir vidurio juostos. Įsigilinęs į Kauno detalųjį planą E.Kriščiūnas pastebėjo, kad ši gatvė tarnauja kaip B kategorijos kelias.
„Šiai gatvei nėra jokios alternatyvos, o plano nutiesti naują gatvę, panašu, miesto savivaldybė nesilaiko. Pagal taisykles, B ir C kategorijų gatvėse pėstieji ir dviratininkai negali vaikščioti ar važiuoti automobiliams skirtoje dalyje.
Todėl akivaizdu, kad ši situacija reikalauja skubių sprendimų“, – sakė asociacijos vadovas.
Neįmanoma patenkinti visų miestiečių poreikių
Aloyzas Pakalniškis
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Kol kas Kalkinės gatvėje remontas nenumatytas. Kasmet sulaukiame daug pageidavimų dėl būtinybės tvarkyti vienas ar kitas gatves. Tačiau svarbu suprasti, kad jų Kaune turime apie pusantro tūkstančio. Stengiamės aprėpti ir sutvarkyti kaip įmanoma daugiau, tačiau žaibiškai patenkinti visų gyventojų poreikių fiziškai neįmanoma.
Gatves tvarkome prioritetų tvarka ir pirmiausia dėmesys skiriamas pagrindinėms, kuriose yra didžiausi automobilių srautai ir infrastruktūros gerinimas reikalingas viešajam transportui. Taip pat gatvėms, kurios veda į mokyklas, darželius ar gydymo įstaigas.
Ilgiau laukti nenorintys gyventojai gali pasidalyti 50 proc. išlaidų su Kauno savivaldybe“.
