Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, prie Gariūnų sankryžos įrengimo darbai truks penkis mėnesius: bus ardoma danga, vykdoma lietaus ir vandens nuotekų tinklo rekonstrukcija, iškeliami elektros ir ryšių kabeliai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, persodinami želdiniai.
Taip siekiama pagerinti susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje. Darbai turėtų būti baigti rugpjūtį.
Savivaldybė kiek anksčiau pranešė apie laikinus eismo ribojimus vairuotojams ir 20 autobuso maršrutu Lazdynai–Paneriškių g.–Mūrinė Vokė–Žemieji Paneriai pokyčius.
Su policija, greitąja pagalba, pasistumdymais ir riksmais
„Šįryt saulę pasitikau Gariūnuose. Tokia 90-ųjų saulė buvo – su policija, greitąja pagalba, pasistumdymais ir parėkavimais“, – feisbuke rašė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.
„Prie Gariūnų turgaus esantis šviesoforas yra paskutinis tarp Baltarusijos sienos ir Klaipėdos. Jis išnyks – atsiras dviejų lygių sankryža toje vietoje. Pirmas etapas – žieduko greta Gariūnų gatvės įrengimas“, – priminė jis.
Problema, kad maža dalis Gariūnų kioskų yra valstybinėje žemėje, tad juos reikės nugriauti. Todėl prekeiviai jau kurį laiką priešinasi sankryžos įrengimai: nepavyko nei teismuose, nei fiziškai blokuojant darbininkų darbus.
„Kolegos pradeda tverti tvorą – Gariūnų apsauginiai su darbuotojais išbėga, sustoja ir neleidžia pradėti darbų. Jie ten specialiai pastatė ir du ekskavatorius, iš kurių vienas iki šiol stovi – kad fiziškai blokuotų statybos darbų pradžią. Greta ir elektros įkrovos stotelė turi būti įrengta – jos darbams irgi trukdė turgaus apsauginiai“, – pasakojo K.Žukauskas.
Tačiau šį kartą pareigūnai tam pasiruošė labiau: nuo 6 val. ryto prasidėjo statybvietės aptvėrimo darbai, uždaryta ir sankryža.
„Iš pradžių viskas ėjosi lengvai – Gariūnų apsauginiai nesitikėjo darbų pradžios, lakstė už tvoros ir per racijas tarėsi, ką daryti. Vienas Gariūnų darbuotojas eilinį kartą prašė dokumentų (nors darbai vyksta ne ant jų žemės), bet vietoje buvo savivaldybės teisininkai, kurie viską įrodė.
Be trukdymų pavyko uždaryti sankryžą ir aptverti dalį teritorijos, iškart pradėti ir asfalto dangos ardymo darbai. Po kokių 40 min. atsidaro Gariūnų vartai ir kokie 15–20 apsauginių su keliais darbuotojais sutartinai kaip pagal komandą išeina prie statybų tvoros ir trukdo užtverti paskutinį segmentą.
Įsikiša policija, Gariūnų žmonės atsitraukia prie centrinių vartų, trukdo tverti tvorą ten. Iš jų pilasi kaltinimai, rėkimai ir t.t. Policija liepia palikti statybvietę, viena moteriškė neklauso – policijai teko patraukti ją fiziškai. Ji gulasi ant žemės, neleidžia būti pajudinama – tada arba imituoja priepuolį, ar iš tikrųjų kažkokios sveikatos problemos.
Sulaukiam greitosios pagalbos, jai suteikiama medicininė pagalba. Gariūniniai rėkia, kad policija sužalojo žmogų – gerai, kad pats mačiau savo akimis, tai galiu tik pagirti Lietuvos policija – visos operacijos metu veikė labai profesionaliai ir taktiškai. Fiziškai iš statybvietės patraukė tik dvi moteriškes, Gariūnų apsauginiai galiausiai atsitraukė patys“, – įspūdžiais pirmadienį dalijosi jis.
Skrieja kaltinimai
Gariūnų verslo ir kultūros parko atstovai feisbuke piktinosi dėl sankryžos įrengimo šalia šios vietos.
„Šiandien Vilniaus m. savivaldybė pasitelkusi galingas policijos pajėgas pradėjo Gariūnams nuosavybės teise priklausančio turto griovimą. Nepateikusi jokių teisinių pagrindų, paaiškinimo, naikina visas Gariūnų investicijas. Ar mes vis dar gyvename teisinėje valstybėje?!“ – skelbiama turgavietės paskyroje.
Komentaruose Gariūnų turgavietės vardu rašoma, kad „prasidėjo eilinės manipuliacijos“.
„Atkreipiame dėmesį, kad Gariūnai kovoja ne dėl žemės šioje situacijoje, o dėl sau nuosavybės teise priklausančio turto ant tos žemės. Šiam turtui ant šios žemės atsirasti buvo Vyriausybės nutarimu patvirtintas pagrindas“, – teigia atstovai. Pabrėžiama, kad dėl to buvo paskirtos milijoninės investicijos infrastruktūrai.
„Kuomet investuotojas stato statinius, deda milijonines investicijas pagal suteiktas žemės nuomos sutartis, jis nesitiki, kad po kelių metų civilizuotoje šalyje, gerbiančioje verslą, o ypatingai smulkųjį, valstybė priims sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartis. Taip, teismai priėmė sprendimus dėl žemių, tačiau jie savo sprendimuose nepalietė nuosavybės ant tų žemių ir Gariūnams nėra aišku, koks numatytas kompensacinis mechanizmas už Gariūnų turto sunaikinimą“, – teigiama įraše.
Kaip tikina atstovai – Gariūnams reikia oficialaus juridinio pagrindo ir paaiškinimo, kas kompensuos turto sunaikinimą.
Tačiau tokiems teiginiams K.Žukauskas atkerta: „Viską jums pateikė, viską jūs žinote“.
