Laiką lemia konkurso eiga, rangovų skaičiavimai ir kombinacijos, darbų suderinamumas ir net orai.
Turbūt nerastume nė vieno pastaraisiais metais Kaune vykdyto didelio
projekto, kuris buvo užbaigtas numatytu laiku. Negelbėja nei finansinis
dosnumas, nei daužymas kumščiu į stalą.
O gyventojai beveik visada įsitikinę, kad darbams parinktas pats
nepalankiausias metas, lyg būtų ir tinkamo laiko.
Dabar kauniečiai kenčia dėl svarbiausių Kauno transporto arterijų
atnaujinimo, spūstyse neišvengiamai praleidžia pusvalandį ar net ilgiau.
Atokių Vilniaus rajonų gyventojai tik juoktųsi tai išgirdę – jiems
valandos trukmės spūstis yra įprastas reiškinys, tačiau kauniečiai
prisimena nuostatą, kad Kaunas – geriausias miestas gyventi, ir nori
išvengti tokių nepatogumų.
Štai Ateities plente, kurį galima vadinti viena svarbiausių jungčių tarp
miesto centro ir automagistralės, kasdien driekiasi automobilių eilės.
Pietrytinio aplinkkelio tiesimas – vienas didžiausių ir brangiausių
pastarųjų metų projektų, kuris truks mažiausiai dvejus metus.
Net Kauno savivaldybės transporto specialistai patarė vairuotojams šią
vietą aplenkti, nes išvengti nuobodžių spūsčių – neįmanoma misija.
Jeigu vairuotojai paklausys patarimo, transporto srautas neišvengiamai
padidės Taikos ir Pramonės prospektuose, Petrašiūnų gatvėse.
Panašiai nutiko rekonstruojant Islandijos plentą ir statant tiltus per
Nerį. Mėgindami išvengti laukimo vairuotojai pasuko į miesto gatves ir
jos labai greitai užsikimšo.
Ateities plentas – ne vienintelis galvosūkis ratuotiems kauniečiams.
Kelininkų uniformos jau ryškiai šviečia Savanorių prospekte, visiškai
uždarytoje Romainių gatvėje ir kitose miesto vietose, kuriose po žiemos
atsivėrė šimtai duobių.
Miesto valdžia tik skėsčioja rankomis – esą teks pakentėti, jeigu
norime ateityje turėti nepriekaištingą kelių tinklą ir sumažinti Kauno
centre esančių gatvių apkrovą.
Daugelį metų kentėję dėl neremontuojamų, o dabar dėl pernelyg uoliai
remontuojamų gatvių kauniečiai svarsto, kaip galėtų palengvinti savo
kančias, ir žeria pasiūlymus.
Nemokamas viešasis transportas, maršrutinių mikroautobusų grąžinimas į
gatves, kelis kartus padidintas tarifas už automobilių stovėjimą miesto
centre – populiariausi sprendimai, kuriuos dažniausiai mini kauniečiai.
Kiti džiaugiasi, kad jau šiltėja orai ir netrukus bus galima ištraukti
iš rūsio dviratį arba stoti ant elektrinio paspirtuko.
Kai kurie pasiūlymai gali pasirodyti patrauklūs, tačiau jie turi ir
nemažai trūkumų. Atrodytų, kas gali būti geriau už elektrinį
paspirtuką, – tai patogi, pigi ir ekologiška transporto priemonė.
Tikrovė – visai kitokia. Tikrąjį vaizdą gali atskleisti traumatologai,
kuriems tenka gydyti pačius sužalotus paspirtukininkus arba nuo jų
nukentėjusius pėsčiuosius ir net automobilių vairuotojus.
Dantį griežia ir miestą prižiūrinčių tarnybų darbuotojai, kuriems
išmėtyti paspirtukai trukdo kokybiškai atlikti pareigas.
Pernelyg didelis susižavėjimas šia transporto priemone gali pavirsti dar
didesne gyventojų neapykanta jai.
Štai Paryžiaus (Prancūzija) valdžia surengė apklausą ir teiravosi miesto
gyventojų, kaip reikėtų pasielgti su paspirtukais. Sunku patikėti,
tačiau net 90 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad išvis būtų
uždrausti nuomojami elektriniai paspirtukai.
Galbūt pradžiai Lietuvoje užtektų paprastesnės drausminančios priemonės
– įpareigoti paspirtukų vairuotojus įsigyti civilinės atsakomybės
draudimą, koks jau daugybę metų taikomas automobilių, motociklų
vairuotojams.
Didelių sąnaudų nereikės, o paspirtukininkams bei pėstiesiems būtų šiek
tiek ramiau.
