Susipažinkime su skaičiais
Palyginkime šiuos ir praėjusius metus iki balandžio. Iki praėjusių metų balandžio 18 dienos įvyko 612 avarijų. Jose žuvo 28, o susižeidė – 718 žmonių.
Šiemet, pirminiais duomenimis iki balandžio 18 d. įvyko 638 avarijos. Jų metu žuvo 48 asmenys, dar 745 buvo sužeisti.
Visos trys statistinės grafos rodo blogėjančią situaciją. O žuvusių – beveik dvigubai daugiau.
Dar labiau prastėjančią situaciją keliuose parodo statistikos palyginimas su ankstesniais metais. Iki šiol eismo įvykių mažėjo, žuvusių ir susižeidusių žmonių – taip pat.
Pavyzdžiui, palyginus laikotarpį sausis – balandis, matyti, kad žuvusių asmenų skaičius kelerius metus tendencingai mažėjo.
Šioje srityje Lietuva sėkmingai tvarkėsi nuo pat 2001 m. „Nuo 2001 m., kai ES pirmą kartą iškėlė tikslą mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, Lietuva pasiekė geriausią rezultatą, aukų keliuose skaičių iki 2018 m. sumažinusi daugiau kaip 70 proc.“, – teigia Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
V.Grašys informuoja, kad praėjusiais metais šalis buvo įvertinta Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“, už tai, kad per pastarąjį dešimtmetį žučių kelyje skaičių sumažino perpus.
Pasak jo, iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri pasiekė šį tikslą.
O siekiant šio tikslo, pasitarnavo visų institucijų bendras atsakingas ir kryptingas darbas per pastaruosius 10 metų.
Deja, šiemet, dar net nesibaigus balandžiui, jau matome gana ženkliai išaugusį prarastų gyvybių kelyje skaičių.
Drastiškai vertinti, kad situacija šalies keliuose šiemet yra tragiška – negalima, nes statistika keičiasi.
„Žuvusiųjų skaičius kasdien kinta. Šio mėnesio viduryje turėjome nelaimingų atsitikimų ir skaičius ženkliai paaugo“, – sako Kelių policijos viršininkas.
Palyginus praėjusių ir šių metų balandžio 25 d. matome, kad situacija kiek išsilygina. 2022 m. iki šios dienos žuvo 34 asmenys. Šiemet – 48. Tad persvara kiek sumenko, tačiau žuvusių šiemet vis tiek daugiau.
„Kodėl žmonės rizikuoja savo gyvybėmis ir neatsakingai vairuoja, ko gero, neatsakys niekas, o oficialios priežastys: tai greičio viršijimas arba nepasirinktas saugus greitis“, – sako Kelių policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Šią mintį patvirtina ir Kelių policijos viršininkas. „Pastaruosius metus viršytas ar nepasirinktas saugus važiavimo greitis yra viena dažniausių skaudžiausiai pasibaigusių eismo įvykių, kai žuvo arba buvo sužeisti žmonės, priežasčių. Tai dažniausiai daromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ , – sako V.Grašys.
Kaip rodo Kelių policijos statistiniai duomenys, daugiausia eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, be greičio viršijimo, sukelia dar ir pėsčiųjų KET pažeidimai, pėsčiųjų nepraleidimas, lenkimo taisyklių pažeidimai.
Ieško sprendimų
Augant žuvusių asmenų skaičiui šalies keliuose, jau imtasi svarstymų kaip sumažinti jų skaičių.
Praėjusią savaitę suorganizuotoje konferencijoje buvo pristatyti būdai, kaip būtų galima pagerinti situaciją šalies keliuose.
Jos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad reiktų atkreipti dėmesį į socialinę reklamą, pritaikyti nulinę toleranciją tam tikriems KET pažeidimams, įtvirtinti griežtesnes bausmes ir išsakė mintį, apie grįžimą prie baudos balų sistemos, kuri Lietuvoje buvo panaikinta dar 2008 metais.
Taip pat siūloma drausti įregistruoti automobilius tų asmenų, kurie yra sisteminiai taisyklių pažeidėjai, vardu.
Vis dėlto, ministrė nėra linkusi tikėti, kad baudų sugriežtinimas itin paveiks vairuotojus.
A. Bilotaitė avarijas siejo su žmonių neatsargiu vairavimu, atsakomybės trūkumu. Jos įsitikinimu, švietimo priemonės veikiausiai būtų veiksmingesnės, siekiant sumažinti žūtis keliuose.
Policijos pranešime taip pat užsimenama, kad svarbus dėmesys bus skiriamas ir vairuotojų sąmoningumui.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, be švietimo ir žmonių sąmoningumo didinimo pokytį pasiekti sudėtinga, todėl visuomenės edukacijos procesas turi vykti nenutrūkstamai ir į tai būtina investuoti nuolat.
Su ministre sutinka ir V.Grašys. „Didžiausia investicija turėtų būtų į žmonių sąmoningumo didinimą. Netoleruoti pažeidėjų turi pati visuomenė.
Dar dažniau pranešti apie pastebėtus Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, neleisti savo artimiems sėsti prie vairo išgėrus, priminti, kad negalima naudotis mobiliuoju telefonu“, – sako jis.
Teigiama, dar praėjusių metu pabaigoje buvo priimti įstatymų pakeitimai, kurie turėtų prisidėti prie tikslo, kad Lietuvos keliuose žūtų kuo mažiau žmonių.
Vidaus reikalų ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatytos naujos priemonės, pavyzdžiui, automobilio konfiskavimas už pakartotinį chuliganišką vairavimą, už vairavimą, kai teisės atimtos už chuliganišką vairavimą, už pakartotinį vairavimą išgėrus ar apsvaigus, greičio viršijimą daugiau 50 km/val., taip pat kai pakartotinai vairuojama neturint teisės (ar ją praradus) vairuoti atitinkamus automobilius ar be antialkoholinio užrakto.
Taip pat nurodoma, kad sugriežtintos bausmės už chuliganišką vairavimą, įvesta ilgesnė teisės vairuoti atėmimo sankcija už padarytą nusikalstamą veiklą esant neblaiviam ar apsvaigus.
Kelių policijos viršininkas patikina, kad šiuo metu yra rengiamas konkretus planas, kuris bus svarstomas Eismo saugumo taryboje. Pakeitimai ir naujos priemonės bus priimtos tik išanalizavus ir apsvarsčius.
Svarbu kalbėtis
Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas pasisako už baudos balų sistemos grąžinimą.
Pasak jo, tai nekenktų ir nepaveiktų pavyzdingų vairuotojų, tačiau tikrai apribotų daugkartinių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų laiką kelyje, nes, per metus surinkus 10 balų, jiems būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Pasak D.Kanapinsko, jį šokiravo pastarosios savaitės du eismo įvykiai, kuriuos galimai sukėlė vairuotojai, kurie buvo nuolatiniai KET pažeidėjai, todėl baudos balų sistema padėtų apsisaugoti nuo tokių įvykių.
Saugaus eismo ekspertas siūlo apriboti ne tik transporto priemonių tokiems vairuotojams įsigijimą.
„Galbūt nuskambėsiu drastiškai, tačiau tokie pažeidėjai negalėtų prisiregistruoti automobilio savo vardu, bet kitų automobilius vairuoti galėtų, todėl siūlyčiau bausti ir to automobilio savininką, kuris leido juo naudotis“, – sako D.Kanapinskas, pridurdamas, kad ne tik vairuotojas, bet ir automobilio savininkas turi prisiimti atsakomybę už savo nuosavybę.
Dėl nulinės tolerancijos greičiui saugaus eismo ekspertas turi abejonių. Pasak jo, yra keletas veiksnių, kurie sukelia paklaidą.
Tiek greičio matavimo prietaisas turi numatytą paklaidą, tiek automobilio vairuotojas prietaisų skydelyje gali matyti keliais kilometrais per valandą netikslų greitį. Tai gali sukelti ir toks veiksnys kaip padangų nusidėvėjimas.
Vis dėlto, D.Kanapinskas mano, kad net ir išrašytas įspėjimas už minimalų greičio viršijimą, kuris, kaip ir nuobauda, galioja metus laiko, turi įtakos vairuotojui ir jo greičio pasirinkimui.
Nulinę toleranciją D.Kanapinskas taikytų alkoholiui. Jis mano, kad reiktų, suvienodinti leidžiamo alkoholio kiekį kraujyje. Viena priežasčių – daug skaudžių eismo įvykių sukelia ir neblaivūs vairuotojai.
Pasak jo, keista, kai „klevui“ galioja nulinė tolerancija, sunkvežimio ar autobuso vairuotojui taip pat, o automobilio vairuotojui leidžiama 0,4 prom. Reiktų, kad vairuotojas suprastų, jog prie vairo jis atlieka svarbų darbą.
„Kai po dviejų metų vairuotojui įteikiamas vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja 10 metų, tegu kartu jam įteikia ir šampano taurę, nes jau galima“,– ironizuoja saugaus eismo ekspertas.
D.Kanapinskas pritaria ir baudų griežtinimui, tačiau sutinka su A.Bilotaite, kad svarbiausia – vairuotojų švietimas, mokymas ir sąmoningumas.
„Vien baudomis mes nieko nepasieksime“, – sako D.Kanapinskas.
Saugaus eismo ekspertas vairuotojų nusižengimus prilygina vienam iš žmogaus gyvenimo etapų – paauglystei. Anot jo, jeigu tėvai su paaugliu randa alternatyvą susikalbėti, tai praeina greičiau, tačiau jeigu tėvai tik taiko įvairias bausmes – paauglys maištaus.
Taip ir su vairuotojais. Reikia prisibelsti į jų mąstymą, kalbėti, kokios priežastys lėmė vieną ar kitą eismo įvykį, ką reikia daryti, kad to išvengtų. Visgi, baudų padidinimas irgi turi įtakos vairuotojui ir jo mąstymui kelyje.
„Kai pasiklausai, sako: „Automobilis ir be teisių važiuoja.“ Taip, gal ir bajeris, bet kai įsigilini – baisu“, – sako D.Kanapinskas.
Pasak jo, kartais išgirdus žmonių laidomus juokelius, jie kelia šiurpą. O tai parodo, kad svarbu informuoti, koks svarbus yra saugus eismas.
