„Nauji horizontai veriasi ir mūsų transporto bei logistikos sektoriui. Jau tikrai metas tarti „sudie“ kryžkelės tarp Rytų ir Vakarų vizijoms. Privalome sukurti efektyviai veikiančią Šiaurės ir Pietų transporto jungtį, kuri taptų tris jūras – Baltijos, Juodosios ir Adrijos – jungiančiu stuburu. Šia prasme apmaudu, kad lėčiau, nei planuota, vykdomas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
„Ir jau visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė. Ne taip seniai daugelis baisėjomės betoniniu Utenos plentu. Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus, tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja“, – sakė jis.
Šalies vadovas taip pat akcentavo byrančius Lietuvos tiltus ir kelius. Anot jo, prie tokios situacijos susisiekimo srityje prisidėjo nepakankamas finansavimas ir atsakingų institucijų dėmesio stoka.
„Jei iš esmės nepakeisime požiūrio į infrastruktūrą ir toliau laikysimės principo „šen bei ten palopyti“, mūsų keliai taps rimtu visos šalies transporto sistemos stabdžiu. Tikiuosi, kad, planuodami valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajėgsime atsikratyti vadinamosios pinigų iliuzijos, kai euro perkamoji galia laikoma nekintama. Tokia pati kaip ir pernai kelių rekonstrukcijai ir plėtrai numatyta pinigų suma reiškia tik viena – darbų bus atlikta mažiau“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Primenu, kad papildomas valstybės lėšas, gautas įvedus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, numatome panaudoti ir karinės bei civilinės transporto infrastruktūros plėtrai. Didesnių ambicijų tikiuosi ir viešojo transporto srityje. Iki šiol trypčiojame vietoje, nepajėgdami užtikrinti paslaugų kokybės. Savivaldybių bendradarbiavimas, išskyrus pavienius atvejus, neduoda laukiamo rezultato“, – akcentavo jis.
Išskiria viešojo transporto regionuose vaidmenį
Galiausiai G. Nausėda išskyrė viešojo transporto vaidmenį ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Jo manymu, viešasis transportas turi garantuoti žmogaus teisę patogiai pasiekti švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigas, didinti darbo vietų patrauklumą, taip pat suteikti galimybę žmonėms judėti mažiau teršiant savo gyvenamąją aplinką.
„Dalį problemų galima būtų išspręsti, savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir kitaip organizuojant paslaugas. Tačiau valstybė taip pat negali nusišalinti kuriant regioninius maršrutus ir tankinant reisų skaičių. Artimiausius dvejus metus tai turi būti kertinis Vyriausybės darbas regionų junglumo srityje“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad G. Nausėda siūlo pokyčius Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projekte. Jo registruotame projekte numatomas nemokamas važiavimas viešuoju transportu vaikams iki 7-erių metų, taip pat pokyčiai darytų įtaką laisvės kovų dalyviams, pensinio amžiaus žmonėms.
