Šilainių pradžioje, Bartuvos gatvės gyvenamųjų namų kvartale, gyvenančius kauniečius nuo arčiausiai esančių „Norfos“ ir „Maximos“ parduotuvių skiria dvi gatvės – Josvainių ir Baltijos. Gyventojai skundėsi, kad tiesioginės perėjos čia nebuvo niekada.
Norint patekti į parduotuves, yra du pasirinkimai: arba bėgti per abi gatves, nors Baltijos gatvėje eismas gana intensyvus, ja važiuoja autobusai, arba daryti nemažą ratą, eiti palei Kauno klinikinės ligoninės ribas.
Tačiau pastarąjį būdą renkasi mažuma. Daugelis apsidairę lekia per gatves – taip elgiasi ir vaikai, ir senyvo amžiaus žmonės. Tai liudija tarp Baltijos ir Josvainių gatvių žolėje išmintas takas.
Pričiupo ir pareigūnai
Kaunietė Emilija Bartuvos gatvėje gyvena jau 27 metus. „Čia visada buvo gyvenamasis rajonas, daug nuosavų namų. Nesame kokiame nors pakraštyje – aplink ir viešojo transporto stotelės, ir ligoninė, ir kavinės.
Artimiausia perėja yra prie Kauno klinikinės ligoninės, tačiau iki jos tenka nemažai paeiti“, – apgailestavo Emilija.
Šiame kvartale apie 50 metų gyvena ir Jurga. „Čia užaugau. Kaunas augo, Šilainiai modernėjo, bet perėjų kaip nėra, taip nėra. Norėdama patekti į parduotuves visada bėgu per gatves. Sunkiau bėgti iš parduotuvių – tada nešuosi pilnus maišus pirkinių. Be to, gatvės šonuose dažnai pristatyta autobusų, jie užstoja matomumą. Pavojinga.
Sykį mane sustabdė policijos pareigūnai. Įspėjo, kad negalima eiti ne per perėją. Paklausiau, o kur ta perėja? Atsakymo nesulaukiau“, – kalbėjo Jurga.
Trūksta ir pėsčiųjų takų
Kad norintys apsipirkti gyventojai laksto per gatves, pastebėjo ir prekybos tinklų atstovai.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pabrėžė: gatvėse trūksta ne tik pėsčiųjų perėjų.
„Pėsčiųjų infrastruktūros plėtra šioje Kauno dalyje tikrai padidintų saugumą, tačiau manome, kad šiuo atveju būtų reikalingi labiau kompleksiški sprendimai – ne tik perėjos per gatvę įrengimas, bet ir pėsčiųjų takų ar šaligatvių iki perėjų nuo gyvenamųjų namų įrengimas ir panašiai“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Deja, jos teigimu, iki šiol bendrovė „Maxima LT“ ir prekybos centro, kuriame įsikūrusi parduotuvė, savininkai nėra gavę iš Kauno miesto savivaldybės informacijos apie planus dėl infrastruktūros pagerinimo pėstiesiems teritorijose aplink parduotuvę.
„Savivaldybei, kuri geriausiai pažįsta savo miesto gyventojus, išreiškus kauniečių lūkesčius ir poreikius, svarstytume, kaip „Maxima LT“ galėtų prisidėti prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros pagerinimo“, – pridūrė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Problema žinoma ir „Norfos“ prekybos tinklo atstovams.
„Kai kurie žmonės, norėdami patekti į parduotuvę, eina ne per perėją. Perėjų paišymas – savivaldybės ir eismo saugumo specialistų reikalas, bet aš paprašiau „Norfos“ administracijos, kad užklaustų savivaldybės, ar galima čia ką nors padaryti“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Perėja ateityje gali atsirasti
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sakė pastebėjęs, kad Šilainių gyventojai dažnai eina ne per pėsčiųjų perėjas.
„Matome, kad prieš gatvę yra išvaikščiotų vietų, kad gatvė kertama nelegaliai. Gatves reikia kirsti per perėją“, – pabrėžė M.Matusevičius. Vis dėlto jis pridūrė: ateityje bus svarstoma apie naujų perėjų braižymą šioje vietoje.
„Kvartalai plečiasi, gyventojų daugėja. Matome, kad yra poreikis remontuoti šias gatves“, – pažymėjo M.Matusevičius.
Gresia baudos
Reda Zarauskienė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė
„Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu.
Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Josvainių gatvėje šiemet nebuvo pradėta administracinių teisenų, tačiau įkliuvo septyni žmonės, einantys per Baltijos gatvę. Dėl jų pradėtos administracinės teisenos. Už tokį nusižengimą gresia nuo dešimties iki dvylikos eurų bauda.“
