„Mūsų nuomone, žmonių pajamų didinimas, krašto apsaugos stiprinimas, švietimo susitarimo įgyvendinimas, šiandien yra esminiai prioritetai. (Kelius – ELTA) siūloma finansuoti tiek, kiek valstybė šiuo metu yra pajėgi“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G.Skaistė.
Seimo Ekonomikos komitetas antradienį vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 860 mln. eurų. Asociacija siūlo KPPP skirti visas vinječių pajamas ir 80 proc. akcizo, kuris sumokamas už automobilių kurą.
Vis tik ministrė pažymi, kad Vyriausybė negali iš anksto tam tikroms sritims numatyti atskirų mokestinių pajamų, kadangi visos surenkamos mokestinės lėšos skirstomos iš bendro biudžeto.
„Priminsiu Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris pasakė, kad visos mokestinės pajamos keliauja į valstybės biudžetą. Ir nėra jokių lipdukų ant surenkamų pajamų, kurie pasakytų, kam jie turi būti nukreipti“, – teigė G.Skaistė. „Tai yra biudžeto pajamos ir Vyriausybė paskirsto pagal tuos prioritetus, kuriuos mano šiandien esant reikalingiausiais“, – akcentavo ji.
Ministrė dar pažymėjo, kad kelių priežiūra, be kita ko, bus finansuojama iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, kuris galios iki 2025 m.
„Ateinančiais metais jo planuojama surinkti 280 mln. eurų, iš kurių pusė keliauja per Susisiekimo ministerijos asignavimus dvigubos paskirties keliams. Pirmiausia, turbūt, tai bus „Via Baltica“ projektas“, – kalbėjo G.Skaistė. „130 mln. eurų taip pat keliaus kelių tiesimui. Tą kažkaip linkstama pamiršti“, – pabrėžė ministrė.
Valstybės biudžeto projekte keliams iš viso numatyta 715,3 mln. eurų: 543 mln. eurų KPPP lėšų, dar 130,5 mln. eurų planuojama surinkti iš laikinojo bankų solidarumo įnašo. Beveik 42 mln. eurų norima skirti iš Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
2023 m. KPPP sudaro 543,2 mln. eurų, bendra suma kelių priežiūrai ir plėtrai – 617 mln. eurų.
2024 m. valstybės pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
