Ką daryti, kad Ąžuolyne neatsirastų automobilių stovėjimo aikštelė, o vietų mašinoms užtektų? Architektas Gintaras Balčytis pasiūlė idėją, kuri išspręstų daug problemų ir sprendimas būtų draugiškesnis aplinkai.

Atnaujinus Žaliakalnyje esantį Dariaus ir Girėno stadioną ir jame vykstant varžyboms ar renginiams automobiliais būna užkimštos visos aplinkinės ir net miesto centre esančios gatvės.

Ateityje automobilių stovėjimo vietų reikės dar daugiau, nes baigiamas rekonstruoti ir greta stadiono Ąžuolyne, prie Tunelio gatvės, esantis Dainų slėnis.

Miesto valdžia įsitikinusi, kad mašinų vietų stygius išsispręstų, jei dviejų tūkstančių vietų aikštelė mašinoms būtų įkurta pačiame Ąžuolyne. Aktyvūs kauniečiai tam priešinasi, nes nenori, kad būtų suniokota unikali gamtos oazė.

[[ge:lrytas:lrytas:30641428]][[ge:lrytas:lrytas:30533289]]

Architektas G.Balčytis turi architektūrinę-urbanistinę idėją, kaip šią problemą būtų galima išspręsti, tačiau miesto valdžios atstovams dėl idėjos įgyvendinimo kyla abejonių.

Plėsis ir geležinkelio erdvė

G.Balčytis įsitikinęs, kad automobilių aikštelės Ąžuolyne neturėtų būti, kirsti medžių dėl mašinų negalima, nors vietos, kur statyti automobilius, aplinkui nėra.

„Be stadiono ir Dainų slėnio, didelės permainos laukia ir turgaus teritorijoje greta geležinkelio stoties. Jo lankytojams vietų, kur palikti automobilius, taip pat nebus“, – sakė architektas.

Taip pat G.Balčytis pažymėjo, kad baigus tiesti europinę geležinkelio „Rail Baltica“ vėžę ir įrengus geležinkeliui reikalingą infrastruktūrą Kauno geležinkelio stotis taps dideliu susisiekimo mazgu.

Keleiviams taip pat reikės vietų automobiliams, erdvės jų nuomai, kitoms paslaugoms.

Išspręstų daug problemų

Į šias teritorijas ir jų plėtrą kompleksiškai pažvelgęs architektas mano, kad reikia statyti naują daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.

Ji galėtų iškilti virš geležinkelio greta Tunelio gatvės, tarp virš jos jau esančių dviejų viadukų pėstiesiems.

„Ši teritorija jau dabar urbanizuota. Esantys viadukai jungia Žaliakalnį, Centrą ir Aukštuosius Šančius. Aikštelėje palikus automobilį nueiti iki stadiono ar iš jo sugrįžti prie automobilių užtruktų 10 minučių. Patekti į turgų ar geležinkelio stotį – vos kelias minutes“, – sakė G.Balčytis.

Iš aikštelės būtų patogu vykti į bet kurią miesto vietą pasiekus K.Baršausko gatvę arba Karaliaus Mindaugo prospektą.

Šia aikštele galėtų naudotis ir į geležinkelio stotį atvykstantys ar iš jos išvykstantys keliautojai.

Pastatai virš bėgių statomi

Architektas siūlo statyti dviejų aukštų aikštelę, kurioje tilptų tūkstantis automobilių.

„Jei traukiniai važiuoja tuneliu, kodėl negalėtų važiuoti ir po pastatu? Įvairiuose pasaulio miestuose statiniai ar net pačios stotys virš geležinkelio statomos.

Reikėtų detaliau apskaičiuoti, koks automobilių stovėjimo poreikis būtų Kaune, gal pastatas galėtų būti ir aukštesnis, jame būtų galima įkurti ir dar ką nors“, – svarstė architektas.

[[ge:lrytas:lrytas:30703549]]

Kas galėtų įgyvendinti tokią idėją – Kauno savivaldybė, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, verslininkai, o gal tai būtų mišri investicija, tai jau esą detalės.

Planuoja stoties plėtrą

Už geležinkelių infrastruktūrą atsakingos bendrovės „LTG Infra“ atstovas Domas Jurevičius patvirtino, kad planuojama Kauno geležinkelio stoties plėtra.

„Kauno geležinkelio stotį planuojama paversti daugiafunkciu susisiekimo centru, įrengti viešąsias poilsio vietas bei prekybos, laisvalaikio erdves“, – sakė D.Jurevičius.

Šiuo metu „LTG Infra“ ieško žmogaus, kuris bus atsakingas už stoties įveiklinimą ir pradėtų pokalbius su savivaldybės bei bendruomenės atstovais, kaip efektyviausiai panaudoti stoties teritoriją.

„G.Balčyčio idėją statyti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę virš geležinkelio linijos, einančios ties Tunelio gatve, galima svarstyti, tačiau prieš priimant sprendimus reikia įvertinti realų tokios aikštelės ir joje galimų stovėjimo vietų poreikį ir atlikti tokio projekto sąnaudų ir naudos analizę“, – teigė D.Jurevičius.

Specialistams kyla nemažai klausimų

Tadas Metelionis

[[ge:lrytas:lrytas:30703552]]

Kauno savivaldybės administracijos direktorius

„Architekto G.Balčyčio idėja kelia nemažai klausimų. Jo siūloma aikštelė virš bėgių turėtų būti mums įprasto 4 ar 5 aukštų namo aukštyje. Techniškai tai turbūt įmanoma, bet ar tai apsimokėtų finansiškai?

Kultūros paveldo specialistai yra nustatę, kad Kauno geležinkelio tunelis, įvažiavimo į jį kompozicija yra saugomas objektas. Tad ar naujas statinys jo neužstotų, ar nesudarkytų šios vertingosios savybės?

Pirmiausia reikėtų atsakyti į šiuos klausimus. Tik tada būtų verta svarstyti, ar šią idėja plėtoti toliau.

Vis dėlto tai yra bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teritorija ir jos atstovai pirmiausia ir turėtų spręsti, kaip elgtis.“

Susipliekė dėl 2 tūkst. vietų automobilių aikštelės Kaune: nenori, kad būtų suniokota unikali gamtos oazė