Eismo valdymo centro specialistai gūžčioja pečiais: kaip gali būti, kad transporto spūstys Vilniuje, olandų atlikto tyrimo duomenimis, yra didesnės negu Paryžiuje, Berlyne ar Londone?

Nyderlandų navigacijos sistemų gamintojai „TomTom“ ketino išsiaiškinti, kiek laiko įvairių miestų vairuotojai praleidžia spūstyse.

Tyrimo rezultatai buvo netikėti: paaiškėjo, kad vilniečiai per visus 2024 metus transporto kamščiuose vidutiniškai prarado 113 valandų. Pagal šį kriterijų Lietuvos sostinė pirmauja tarp miestų, turinčių iki 800 tūkst. gyventojų.

Nors transporto spūstyse ir iššvaistoma daugiausia laiko, Vilniuje nuvažiuoti 10 kilometrų užtrunka trumpiau nei Vroclave, Helsinkyje ar Florencijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36525279]][[ge:lrytas:lrytas:36529180]][[ge:lrytas:lrytas:36529953]]

Bet sureagavę į bauginančius olandų tyrimo rezultatus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro specialistai ramina: nėra Vilniuje jau taip blogai. Kiekvieno miesto susisiekimo sistema yra unikali, ji turi savo istoriją ir remiasi miesto planavimo principais.

Skirtingi miestai paprastai turi nevienodas viešojo transporto sistemas, eismo infrastruktūrą ir greičio ribojimus. Todėl Vilniaus negalima tiesiogiai lyginti su Londonu, nes jų infrastruktūra labai skiriasi, taip pat skirtingi ir keliavimo būdai.

Kriterijų – net keletas

Skyrę Vilniui pirmą vietą tarp miestų iki 800 tūkst. gyventojų, kurie daugiausia valandų praleidžia kamščiuose, olandai taip pat sudarė reitingą, kuriame miestus iš 29 Europos šalių surikiavo pagal keletą kitų kriterijų: vidutinis 10 kilometrų ilgio kelionės laikas, procentais išreikštas transporto spūsčių lygis ir per metus dėl spūsčių prarastas laikas.

Pagal tą patį kriterijų Vilnius užima ketvirtą vietą, jeigu prie bendros eilės prijungiami ir miestai, kurių gyventojų skaičius viršija 800 tūkst. Tada Vilnių lenkia Dublinas, Bukareštas ir Briuselis.

„Geodatos“ pateiktais duomenimis, Vilniuje gyvena 592 tūkst. 156 gyventojai, o įtraukus Grigiškių miestą – 602 tūkst. 430 gyventojų. „Statista“ duomenimis, Dubline gyvena apie 1,53 mln., Bukarešte – 2,1 mln., o Briuselyje – 1,24 mln. gyventojų.

Taigi šiame reitinge Londonas liko šeštoje, Roma – penkioliktoje, o Paryžius – šešioliktoje vietoje. Ryga užėmė dvidešimt septintą poziciją, Berlynas – penkiasdešimt antrą.

Taip pat tyrime apskaičiuota, kad vilniečiai spūsčių metu gatvėse užtrunka 45 proc. ilgiau nei važiuodami ne piko valandomis. Pagal šį kriterijų miestas užima šeštą poziciją. Dar ilgiau užtrunka Plovdivo, Lodzės, Brno ir Belfasto miestų vairuotojai.

Sukelia įvairių abejonių

„Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo centro atstovai pareiškė, kad kelia abejonių, ar tyrimo rezultatai atspindi realią situaciją Vilniaus gatvėse.

Pasak jų, „TomTom“ tyrimo išvada, kad vilniečiai spūstyse per metus sugaišta daugiau laiko nei Londono ar Paryžiaus vairuotojai, yra savitas duomenų interpretavimas.

„TomTom“ savo tinklalapyje pateikia tyrimo metodiką, kurioje aprašoma, kaip formuluojamos išvados. Skaičiavimai atliekami 10 kilometrų atstumui, o rezultatai yra suskirstyti į dvi zonas: centrinę miesto dalį ir viso miesto teritoriją.

Tai reiškia, kad pateiktos išvados grindžiamos miesto centro statistika, o Vilniaus miesto centras tyrime vertinamas taip, tarsi jo ilgis būtų 10 kilometrų.

„Tačiau 5 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus centro yra apimamos visos tankiausiai urbanizuotos miesto teritorijos. Dėl šios priežasties „TomTom“ pateikti duomenys yra apibendrinti ir išvestiniai, todėl jie nebūtinai tiksliai atspindi viso Vilniaus miesto susisiekimo sistemos realią situaciją“, – tikino Eismo valdymo centro specialistai.

Jų žodžiais, Londone ir Paryžiuje patekimas automobiliu į miesto centrą ribojamas mokesčiais ar mažos taršos zonomis, tad natūralu, kad šių miestų centruose automobilių srautas išskirtinai nedidelis, lyginant su Vilniaus.

Po darbo dar pasivažinėja

Jei tyrimu aklai pasitikėti negalima, tai kokios iš tikrųjų yra Vilniaus spūstys?

Eismo valdymo centro duomenimis, 2024 metais fiksuotų spūsčių trukmė, palyginti su 2023-iaisiais, rytinio piko metu sumažėjo 3,4 proc., tačiau vakarinio piko metu padidėjo 7,3 proc.

Pastebima, kad vakarinio piko valandomis daugiau keliaujama. Ryte vykstama tiesiai į darbą, o po darbo dar važinėjama mieste.Suprantama, vakarinio piko metu vairuotojai automobiliuose ir praleidžia daugiausia laiko.

Remiantis 2024 m. duomenimis, vidutinė spūsčių trukmė rytinio piko metu siekė apie 75 minutes, dienos metu – 79 minutes, o vakarinio piko metu – net 107 minutes.

Lemia ir gyventojų amžius

– Kokius duomenis reikėtų papildomai pasitelkti, kad objektyviai galėtume lyginti Vilniaus ir Paryžiaus ar Berlyno spūstis? – paklausė „Sostinė“ Eismo valdymo centro vadovo Aleksejaus Apanovičiaus.

– Pirmiausia reikėtų tiksliai žinoti transporto priemonių, judančių mieste, skaičių. Mes turime duomenis, kiek automobilių važiuoja per kiekvieną sankryžą, kiekviena eismo juosta.

Taip pat trūksta viešojo transporto priemonių, kasdien išvažiuojančių į miestų gatves, skaičių.

Išanalizavus viešojo transporto tvarkaraščius, kiek trunka kelionė iš miestų centrų į pakraščius, būtų galima vertinti mobilumą.

– Esate įsitikinęs, kad spūstims didelę įtaką daro vairuotojų įpročiai ir juos pakeitus grūsčių sumažėtų?

– Taip, vairuotojų elgesys labai svarbus.

Papildomos spūstys susidaro, kai vairuotojai blokuoja sankryžas, blaškosi tarp eismo juostų ar užsiima pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojasi telefonais.

O užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku pajudėjus sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 procentų.

Dėmesio trūkumas dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar labiau.

– Ar bėgant metams skirtinguose Vilniaus ir kitų miestų rajonuose judėjimas, o kartu ir spūstys, keičiasi?

– Taip. Tarkim, Karoliniškėse gyvena daugiau vyresnio amžiaus vilniečių. Jų vaikai suaugo, nebereikia vežioti į mokyklas, darželius, jie patys jau naudojasi viešuoju transportu.

Mes prie to turime prisitaikyti, o automatizuota valdymo sistema, gaudama duomenis apie besikeičiančius transporto srautus, yra geriausias eismo valdymo būdas.

Srautai keičiasi netgi kiekvieną dieną. Būna, vilniečiai į darbą atvažiuoja 15 minučių vėluodami, todėl mąsto: jeigu išvažiuosiu kiek anksčiau, būsiu darbo vietoje laiku. Todėl šiek tiek po aštuntos ryto spūsčių nebėra.

Bet būna, jog atvažiavę į darbą 10 minučių anksčiau vilniečiai pagalvoja, kad iš namų gali išvažiuoti 10 minučių vėliau. Kai daug gyventojų elgiasi panašiai, susidaro dar didesnės spūstys, sumažėja srautų pasiskirstymas.

Mygtukai – nervams raminti

– Jeigu nekalbėsime apie remontuojamą Kalvarijų gatvę, kiek yra sankryžų, kuriose automobilių skaičius išaugo ne tik vakarinio, bet ir rytinio piko metu?

– Vilniuje yra 307 šviesoforais reguliuojamos sankryžos ir perėjos. Visos jos valdomos automatizuotai ir pagal eismo jutiklių duomenis. Jų yra keli: vaizdo kameros, termojutikliai ir indukcinės kilpos.

Sankryžų, kurias kerta daugiausia automobilių, sąrašas jau ne vienus metus išlieka nepakitęs. Pirmiausia tai Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža – ją per parą kerta 110 tūkstančių transporto priemonių.

Antroje vietoje – Liepkalnio ir Žirnių gatvių šviesoforais reguliuojama sankryža, ją kerta 100 tūkstančių automobilių.

Po jų – Pilaitės, Laisvės prospektų ir T.Narbuto gatvės sankryža, per kurią važiuoja 65 tūkstančiai automobilių.

O palyginus su 2023-iaisiais, transporto srautai labiausiai padidėjo Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje.

– Gal spūstys sumažėtų, jei būtų atsisakyta praktikos žalią šviesoforo signalą uždegti ir pėstiesiems, ir į kairę ar į dešinę sukantiems automobiliams, kurie privalo pėsčiuosius praleisti?

– Vilniuje tokių sankryžų yra. Tačiau kai kuriose jų nėra infrastruktūros automobiliams įrengti šviesoforais reguliuojamų posūkių į dešinę ar į kairę.

Kad spūstys nedidėtų, tokiose vietose prie šviesoforų įrengti mygtukai pėstiesiems, kuriuos paspaudus jiems įsižiebia žalias šviesoforo signalas.

Tiesa, kur įmanoma, atskyrėme pėsčiųjų ir automobilių srautus. Tokių vietų yra apie 90.

– Ar iš tiesų pėsčiųjų eismas reguliuojamas mygtukų prie šviesoforų paspaudimu? Juk atrodo, kad kai kurie mygtukai skirti tik pėsčiųjų nervams nuraminti, – spaudi ar nespaudi, šviesoforų ciklai nesikeičia.

– Šviesoforų ciklai keičiasi pagal mūsų eismo valdymo sistemos eismo srautų automatizuotus skaičiavimus. Todėl gali būti, kad žalias šviesoforo signalas pėstiesiems užsidegs nepriklausomai nuo paspaudimo.

Be to, yra sankryžų, kur mygtukų pėstiesiems net nėra. Tai sankryžos, patenkančios į žaliuosius koridorius.

Ir naktį pasitaiko pėsčiųjų

– Gal eismą bent naktį palengvintų geltonai mirksinčiu režimu veikiantys šviesoforai?

– Nesutikčiau, nes ir naktį pasitaiko pėsčiųjų, o dėl to, kad šviesoforai mirksi geltonai, vairuotojai gali prarasti budrumą, įvyktų skaudžių eismo nelaimių.

Todėl eismą šviesoforai turi reguliuoti ir naktį. Kai kuriose sankryžose taikome principą, kai dega visų šviesoforų raudonas signalas. Nesvarbu – transporto priemonė atvažiuos pagrindine ar šalutine gatve, jai pirmajai įsižiebs žalias signalas.

– Kaip apskritai reguliuojami šviesoforai?

– Automatizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema reaguodama į staigius pokyčius gatvėse parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas atskiroms sankryžoms ir žaliesiems koridoriams.

Šios sistemos tikslas yra užtikrinti eismo srautų pralaidumą ir mažinti spūsčių trukmę.

– Kelia abejonių kai kurių šviesoforų įrengimas: yra sankryžų, kur jie įrengti taip, kad sustojusio pirmo automobilio vairuotojai priekyje nemato signalų ir yra priversti dairytis į šonus arba aukštai kelti galvą. Ar numatyta šviesoforų įrengimą tobulinti, kad vairuotojai signalus matytų iš kitos sankryžos pusės?

– Šviesoforų įrengimą reglamentuoja taisyklės, kurias patvirtino Susisiekimo ministerija.

Anksčiau buvo leidžiama dubliuojančius šviesoforus įrengti už sankryžos. Dabar tai daryti draudžiama – visi šviesoforai turi būti įrengti prieš sankryžą.

Tai drausmina vairuotojus, nes jie privalo vadovautis tik šviesoforais, įrengtais prieš sankryžą, o ne už jos, kad jie negalėtų įvažiuoti į pėstiesiems skirtą zoną.

Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kad vairuotojams vadovaujantis dubliuojančiais šviesoforais už sankryžos automobiliai sustodavo pėsčiųjų perėjose ar už „Stop“ linijos, taip pažeisdami Kelių eismo taisykles.

Kad spūstys nedidėtų vairuotojams besidairant šviesoforo signalo, jiems rekomenduojama vadovautis ne šviesoforais, įrengtais virš važiuojamosios dalies, o pagrindiniu dešinėje.

Paprastai šie šviesoforai nukreipti į eismo juostų vidų, kad vairuotojai geriau matytų signalus.

307

Tiek Vilniuje yra šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir perėjų. Visos jos valdomos automatizuotai ir pagal eismo jutiklių duomenis.

Aiškinasi, kodėl Vilnius spūsčių metu – vos pravažiuojamas: atskleidė netikėtus tyrimo rezultatus (2)