Keturis dešimtmečius Kelių policijoje išdirbusiam pareigūnui į atmintį įsirėžęs jau žuvęs vaikinas – vairuodavo kojomis

V.Mačėnas policijoje pradėjo dirbti dar 1983 m., kai pasirinko darbą tuometinėje autoinspekcijoje.

„Buvau įgijęs automobilių transporto inžinieriaus specialybę, vyresniuose kursuose atlikau praktiką Vilniaus pirmajame statybos autoūkyje, o ketvirtame kurse, 1983 m., palinkau į autoinspekciją. Nepasirinkau šios tarnybos, ji pati pasirinko mane. Gavęs laipsnį, pagal paskyrimą pradėjau dirbti Panevėžyje. Jau daugiau kaip 40 metų ir dirbu vidaus reikalų sistemoje“, – dalijosi prisiminimais V.Mačėnas.

Jis sakė, kad suėjus 65 metams, tenka trauktis iš pareigų į užtarnautą poilsį vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

Išgirdęs klausimą, ar palikti mėgstamą darbą nesunku, V.Mačėnas juokėsi:

„Įsivaizduokite, kad dalyvauji Dakaro ralyje, kuriame buvo nelengva ir sudėtinga važiuoti. Pasieki finišą, ir ralio dalyviai džiaugiasi pasiekę jį. Manau, kad visi džiaugiasi ir sako, kad įveikė. Taip ir aš, džiaugiuosi, nors nebuvo lengva dirbti daugiau kaip 40 metų. Mano Dakaro ralis jau baigėsi. Situacijų buvo įvairių, nors apie nemalonius dalykus kalbėti nėra lengva“, – sakė jau dabar buvęs pareigūnas.

„Apie nemalonius neverta kalbėti, nes su nemaloniais žmonėmis vengiu bendrauti. Teko teisybės net kelis kartus ieškoti teismuose. Yra tokių, kurie moka praslysti ir neužkliūti. Jie kažkaip moka atsirinkti, kad tik skundų jokių nebūtų. Iš savo patirties galiu pasakyti, iš kokių žmonių policija dažniausiai gauna skundų – iš tų, kurie buvo teisti ir kuriems teko kalėti. Jie žino visas savo teises, o tiriant jų skundus, visada galima rasti pažeidimų“, – prisiminė keliones per teismus V.Mačėnas.

Pareigūnas, net keturis dešimtmečius išdirbęs Kelių policijoje, sakė, kad ir šiais, ir senesniais laikais pareigūnus visada stebindavo vadinamieji „kelių ereliai“.

„Visokių buvo ir anais laikais, tik tuomet buvo mažiau automobilių. O greičio mėgėjų ir tada užteko. Prisimenu, buvo toks vaikinas – vėliau jis žuvo. Jis transporto priemonę vairuodavo kojomis. Žinoma, dabar greičio mėgėjų daugiau. Tačiau ir automobilių daugiau. Jie ir galingesni nei, tarkime, anų laikų „žiguliukai“. Pavojingi visi, kurie važiuoja per greitai, kurie nesilaiko Kelių eismo taisyklių“, – pasakojo V.Mačėnas.

„Tiesiog atlikau savo pareigas ir dirbau, kaip priklauso. Man keista, kad jei nepaimi kyšio, tuojau tave vadina principingu. Juk tai profesionaliai atliktos pareigos. Pažeidimas yra pažeidimas, ir už tai reikia bausti. Kitas dalykas, kokio dydžio bauda turi būti. Jeigu matau, kad bausmė skiriama per griežta, ją perkvalifikuoju. Bausmė turi atitikti padarytą pažeidimą“, – šyptelėjo jis.

V.Mačėnas sakė, kad teko ne tik pabuvoti teismuose ginant savo garbę – prieš jį atliktas ir ne vienas nusikaltimas.

„Dar 1986 m. sudegino mano sodo namelį. Po to degino namo duris, automobilis buvo apipiltas sieros rūgštimi, tačiau šie įvykiai seni. Dar buvau apvogtas. Žinau visus asmenis, kurie bandė palaužti, bet jiems nepavyko. Dirbau dėl garbės ir atstovėjau, kiek priklauso“, – gyvenimo įvykius pasakojo dabar jau buvęs pareigūnas ir prisipažino, kad išėjęs iš darbo negulės ant lovos.

„Važiuosiu su žmona slidinėti, kol dar yra sniego kalnuose. O vėliau dirbsiu sau malonius darbus. Tikrai nesėdėsiu namuose ir negulėsiu lovoje. Veiklos tikrai pakaks. Dirbsiu sau, tai, kas patinka“, – sakė V.Mačėnas.