„Jei paspirtuką ar kitą el. mikrojudumo priemonę vairuojantis asmuo patektų į avariją ir būtų pripažintas nukentėjusiuoju, o sužalojimus jis būtų patyręs galvos srityje, šalmo nedėvėjimas gali turėti reikšmingą įtaką išmokos dydžiui. Tokiu atveju vertinamos medikų išvados, kiek lemiamas patirtiems sužalojimams buvo šalmo nedėvėjimas“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Tuo metu norint sužinoti, ar galiotų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, svarbu patikrinti konkretaus turimo draudimo taisykles.
„Mes šiuo metu standartinėse sutartyse nesame klientams numatę išlygų, susijusių su šalmo dėvėjimu ar ne, tačiau ši praktika gali pasikeisti bei varijuoti skirtingų draudimo bendrovių dokumentuose.
Vis dėlto net jei tokia išlyga nenumatyta, kiekvienas įvykis ir jo atsiradimo aplinkybės nagrinėjamos individualiai, o tokiais atvejais, jei žala atsirado dėl aplaidumo, neatsargumo ir nesirūpinimo savo pačių saugumu, išmoka gali būti mažinama. Taigi, labai skatiname saugoti save ir dėvėti šalmus bei parūpinti juos vaikams, kad būtų maksimaliai apsaugoti“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, žalų, susijusių su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mažėja: 2022 metais jų registruota 141, 2023 metais – 122, o 2024 metais – 115.
„Kadangi mikrojudumo priemonių populiarumas išlieka didelis, greičiausiai žalų mažėjimą galima sieti su augančiu žmonių atsakingumu. Atsargesni tampa tiek patys elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų priemonių vairuotojai, tiek kiti eismo dalyviai“, – sako M.Balinskas.
Seimo komitete svarstoma pataisa įpareigotų visus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus visais atvejais užsidėti ir užsisegti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalėtų suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.