Jeigu nėra policininkų, Senamiestyje kilpinio eismo taisykles pažeidusių vairuotojų niekas nenubaus. Mat, pasirodo, beveik milijoną eurų kainavusios 52 kameros – tik dėl vaizdo.

Per pirmąjį šių metų pusmetį – 136 tūkst. 536, per 2024-uosius – 292 tūkst. 236 pažeidimai.

Tiek jų užfiksavo 25 Senamiesčio vietose įrengtos vaizdo kameros, skirtos kilpiniam eismui kontroliuoti.

Tačiau aiškėja, kad dar 2022 metais įrengtos vaizdo kameros yra niekalas. Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas paaiškino, kad už kamerų fiksuojamus pažeidimus baudas galėtų skirti tik pareigūnai, bet duomenims į Administracinių nusižengimų registrą perduoti reikia policijos sutikimo.

[[ge:lrytas:lrytas:38788316]]

Neužteko pustrečių metų

Anot G.Grubinsko, bendradarbiaujant su Policijos departamentu siekiama suderinti nusižengimų fiksavimo ir duomenų perdavimo algoritmus, bet per pustrečių metų to nepavyko padaryti.

„Kadangi kol kas informacija apie užfiksuotus administracinius nusižengimus nėra perduodama į registrą, baudos dar nėra skiriamos“, – sakė savivaldybės atstovas.

Jis patvirtino, kad sistema galėtų tikrinti ir automobilių techninės apžiūros bei privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo galiojimą, bet šis funkcionalumas irgi nėra įjungtas.

[[ge:lrytas:lrytas:38902234]][[ge:lrytas:lrytas:38734191]][[ge:lrytas:lrytas:38849973]]

Nesurinko milijonų eurų

Pusšimčio kamerų įrengimas ir dvejų metų garantinė priežiūra savivaldybei jau atsiėjo 833,5 tūkst. eurų. Priežiūros neveikiančiai sistemai reikėjo ir ankstesniais metais.

Apskaičiuota, kad taikant bent minimalią baudą už kamerų fiksuotus nusižengimus į biudžetą šįmet būtų įbyrėję 4 mln. 96 tūkst. eurų, o 2024-aisiais – 8 mln. 767 tūkst. eurų.

Taigi iš viso nesurinkta beveik 13 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:38919225]]

Siekė užkardyti tranzitą

Pirmosios kilpiniam eismui kontroliuoti skirtos kameros buvo įrengtos 2022 metų gruodį. Jos atsirado Totorių gatvėje.

Savivaldybė tada džiūgavo, kad sostinės Senamiestyje pagaliau įsivyraus tvarka, o Kelių eismo taisyklių pažeidėjai bus gaudomi efektyviau.

Vairuotojų keiksnojamas kilpinis eismas mieste įsigaliojo 2020 metų vasarą. Anot savivaldybės, tokiu eismo organizavimo būdu siekiama sumažinti automobilių skaičių Senamiestyje, panaikinti tranzitinį eismą ir skatinti darnų judumą.

Savivaldybės skaičiavimais, įvedus kilpinį eismą keliaujančiųjų tranzitu per Senamiestį sumažėjo kone triskart.

Apmokestino įvažiavimą

Kilpinio eismo Senamiestyje išlaidos – ne tik neveikiančioms vaizdo kameroms, bet ir 170 betoninių stulpelių. Jie kainavo 112 tūkst. eurų.

Įvedus kilpinį eismą paaiškėjo, kad visi didieji miestai privalo įdiegti ir mažos taršos zonas.

Kaunas, tai padaręs pirmasis, pasielgė apdairiai – apmokestino įvažiavimą į mažos taršos zoną.

Kauno senamiestyje nuo 2024 metų rugpjūčio 1-osios vairuotojus pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Įvažiavimas į šią mažos taršos zoną apmokestintas 2 eurų mokesčiu, kuris taip pat apima pirmos valandos parkavimo laiką.

Atitinkamas Kauno savivaldybės tarybos sprendimo projektas buvo parengtas dar 2024 metų pavasarį.

Nekontroliuoja iki šiol

Vilnius tempė iki 2025-ųjų pradžios. Mažos taršos zonos ribas puikiai galėjo kontroliuoti kilpinio eismo vaizdo kameros, bet jos juk neveikia. Tad sostinė mažos taršos zonos prieigose tik įrengė informacinius skydus.

Nors Vilniuje mažos taršos zonos ribos seniai apibrėžtos, jokios kontrolės nėra iki šiol.

Prieš tai centrinėje Vilniaus dalyje buvo įgyvendinamas tik mažam specialistų skaičiui girdėtas Bandomųjų miestų projektas, vykdomi įvairūs aplinkos vertinimo matavimai, o tarp jų – ir eismo srautų analizė.

Šios analizės metu gauta informacija esą turėjo padėti planuoti ir išbandyti galimus eismo organizavimo pakeitimus siekiant toliau gerinti oro kokybę ir sumažinti taršos poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.

Pinigų daug, o naudos – jokios: pažeidimus įvykdę vairuotojai gali likti ir nenubausti