Stebėdamas ties Kauno senamiesčiu kylantį naują tiltą asociacijos „LT žuvys“ vadovas Martynas Počebutas svarstė, kad kai kurie darbai atliekami netinkamai ir ne pačiu geriausiu laiku. Ar tikrai nebus pakenkta upei ir joje gyvenančioms žuvims?

Miesto valdžia prieš kelis mėnesius džiūgavo pradėjusi dar vieno pėstiesiems ir dviratininkams skirto tilto per Nerį tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės statybas, mat greta stovintis P.Vileišio tiltas nėra pritaikytas dideliems srautams.

312 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio plieninis tiltas abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų ir dviračių takus.

Pagrindinis trijų tarpatramių tilto laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų.

[[ge:lrytas:lrytas:39675846]]

Pasak projektuotojų, parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, derantis su esama kultūros paveldo teritorijos panorama.

Gelžbetoninės krantinės atramos bus pritaikytos prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją.

Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 metro aukščio nerūdijančiojo plieno turėklus.

Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, į tilto konstrukciją integruojama paslėpta vandens nuvedimo sistema.

[[ge:lrytas:lrytas:39663533]][[ge:lrytas:lrytas:39681723]][[ge:lrytas:lrytas:39686017]]

Atliekant darbus taip pat numatyta sutvarkyti sąnašas ties salos krantais ir sąžalynus. Tai padės pagerinti upės tėkmę dėl numatyto naujo laivakelio.

Senamiesčio pusėje, ties projektuojamu tiltu, planuojama atstatyti pasikeitusią upės kranto liniją.

Atidūs kauniečiai pastebėjo ir vieną neįprastą detalę – statinio atramą numatyta statyti natūraliai susiformavusioje upės saloje.

Kai kurie jų veiksmai sukėlė aplinkos apsaugos aktyvistų nuostabą, o Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą.

– Kas sukėlė abejonių, kad tilto statybos gali pakenkti upei bei jos gyventojams? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo asociacijos „LT žuvys“ vadovo M.Počebuto.

– Nesu nusiteikęs prieš pažangą ir tilto statybas, tačiau norėjau atkreipti dėmesį į tai, kada ir kaip tai daroma.

Matomi darbai vandenyje prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai žemupyje vyksta aktyvi lašišų migracija.

Tai saugoma žuvis, kurios populiacijai atkurti valstybė skiria investicijų.

[[ge:lrytas:lrytas:39690672]]

Belieka tikėtis, kad nieko baisaus neatsitiko, tačiau laikas darbams vandenyje buvo parinktas blogai.

Dabar prasideda lašišų nerštas, todėl jokie darbai vandenyje nevyksta.

Lašišos ties Kaunu neneršia, jos plaukia į aukštupį, tačiau visos Neries lašišos praplaukia pro statybų vietą, todėl migracija yra aktualesnė.

– Kokie darbai sukėlė daugiausia abejonių?

– Iš Vilijampolės pusės statybininkai pylė žvyrą, suformavo privažiavimą iki upės salos ir nuo salos ekskavatoriais kasė upės vagą.

Kasė giliai ir iš tikrųjų keitė upės vagą.

Kauno savivaldybės atstovai bendraudami su žiniasklaida skelbė prieštaringus teiginius – vieną kartą aiškino, neva upės vaga nekeičiama, o netrukus patvirtino, kad vaga bus atstatyta į projektinę vietą.

Vagos ir kranto keitimas gerokai viršija projekto rėmus.

Dėl numatyto naujo laivakelio, siekiant pagerinti upės tėkmę, norima sutvarkyti sąnašų salos krantus, o Senamiesčio pusėje atkurti pasikeitusią upės liniją.

– Galima svarstyti, kad nebuvo įvertinti kai kurie šio projekto ypatumai?

– Prieš darbų pradžią turėjo būti atlikta gerokai sudėtingesnė procedūra – reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau nueita supaprastintu keliu – Saugomų teritorijų tarnyba pateikė išvadą, kad poveikis nebus reikšmingas.

Visada reikia laikytis protingumo kriterijų – jeigu galima atlikti darbus netrukdant žuvims, tai ir reikia padaryti. Šio tilto statyba nėra koks nors milžiniškas projektas, jokios tragedijos nenutiko, tačiau laikas kai kuriems darbams parinktas neprotingai.

Turime ir gerų pavyzdžių, kai tiltai statomi esant minimaliam poveikiui. Žinoma, tai užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.

Blogiau, kad kasant upės gruntą daromas poveikis visai saugomai teritorijai.

Galima spėti, kad to reikia ne tilto statybai, bet ir naujam laivakeliui, nors šis projektas įstrigęs teisiniuose ginčuose.

– Vidaus vandens kelių direkcija mano, kad užtektų laivakelio iki Kleboniškio. Nepritariate tokiai idėjai?

[[ge:lrytas:lrytas:39690752]]

– Visa Neris yra saugoma „Natura 2000“ teritorija. Ekologiniu požiūriu tai yra jautri teritorija, kurioje negali būti jokių išlygų ar išimčių.

Neris per klaidą ar kieno nors aplaidumą buvo įtrauka į vidaus vandens kelių sąrašą, nors niekada nebuvo naudojama tokiam tikslui. Direkcija ėmėsi tokio sumanymo, tačiau kilo nesutarimų su Saugomų teritorijų tarnyba.

– Daugiausia kalbama apie lašišas, tačiau turbūt pavojų galima įžvelgti ir kitoms žuvų rūšims?

– Visiems rūpi lašišos, nes tai geriausiai žinomos žuvys. Žuvų įvairovė Neryje didelė – tai ūsoriai, srovinės aukšlės, ožkos, kirtikliai.

Neryje saugomos sraunumos, kuriose yra srovę mėgstančių žuvų jauniklių buveinės, nerštavietės, maitinimosi vietos.

– Ar statant kitus tiltus Kaune fiksavote netinkamos veiklos pavyzdžių?

– Kauniečiai dažnai mini Santakos tiltą per Nemuną, kur upė užkasinėjama, atliekami kiti didelio įsiskverbimo darbai.

Jie teisūs, bet praleidžia vieną svarbią detalę – Nemunas nėra „Natura 2000“ teritorija ir turi mažiau apsaugos. Nemunas seniai pritaikytas navigacijai, vadinasi ten jau atlikti kai kurie laivybai reikalingi pakeitimai.

Alfonso Meškinio tiltas per Nerį – strateginės reikšmės objektas, nes pastatytas judriausioje Lietuvos vietoje ir būtinas sprendžiant transporto problemą.

O tiltas ties Brastos gatve skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams. Jis labiausiai padidins Piliamiesčio kvartalo patrauklumą.

Kai gaunama nauda nėra tokia reikšminga, galbūt reikia labiau atsižvelgti į upės ir gamtos interesus.

Dar neseniai džiūgavo, o dabar tenka aiškintis: dėl Kaune kylančio tilto turi rimtų pastabų