„Minimaliai užmetusi akį į KET, sakau sūnui: „Tokiu paspirtuku leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje tik nuo 16 metų bet 14, išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, tai daryti taip pat galima.
Tai mokykloje išsiaiškink, jei su dviračiu net važiuojamąja kelio dalimi 12 metų ir vyresni su mokyklos išduotu pažymėjimu gali važiuoti, tuomet gal ir su paspirtukais yra kažkokių išimčių ir tau leis tą kursą išklausyti. Bus dokumentas, bus žinių, ok, svarstysime apie tavo norą“, – feisbuke istoriją pradeda moteris.
Mokykloje sūnus nieko nepešė – niekas nieko nežinojo. Galiausiai pačiai Gintarei pavyko rasti žinantįjį. Pasirodo, mokykloje porą kartų net tas reikalingas egzaminas buvo organizuotas, bet pati situacija, jog informacijos prieinamumas toks keblus, taip pat lieka neaiškumų, ar būrelyje gautas pažymėjimas yra tas vadinamasis mokyklos pažymėjimas, apie kurį kalbama KET, paskatino pasidomėti išsamiau.
Kadangi mokykloje gauta informacija buvo nevienareikšmė ir vietomis liko neaiškumų, kur iš tiesų reikia gauti tą legitimų dokumentą, Gintarė pasiaiškino instituciniu lygmeniu.
„Taigi, pradėkime iš pradžių.
KET naujausioje redakcijoje (galiojančioje nuo 2024 metų pradžios) turime du šiuo atveju aktualius punktus, kurie suformuluoti taip:
55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
66. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Kaip jau pastebėjau iš praktikos ir kalbų, kas kur važiuoja ir ką veikia, 16 nesulaukę paaugliai su paspirtukais savarankiškai rieda ir tolimesnį kelią, pavyzdžiui, iš miegamojo rajono į centrą. Tikrai nenoriu veltis į diskusiją, kas ir kokio amžiaus ką gali ir negali daryti, kiekvienas vaikas ir atvejis yra individualus.
Čia tiesiog konstatuojame faktą, kad yra tėvų nupirkta transporto priemonė ir yra KET numatyta prievolė jaunesniems nei 16 metų vaikams turėti mokyklos išduotą pažymėjimą, ypač jei tai yra elektrinis paspirtukas ir net jei važiuojama dviračių takais.
2024 m. vasario 28 d. Švietimo mokslo ir sporto ministerija patvirtino įsakymą Nr. V-230 „Dėl Mokinių saugaus važiavimo dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone mokymo kurso aprašo patvirtinimo“, kuriame dėstoma taip:
R e k o m e n d u o j u:
2.1. bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms bei kitiems švietimo teikėjams organizuoti Aprašo įgyvendinimą;
2.2. savivaldybėms prisidėti prie Apraše numatytos veiklos finansavimo ir jos vykdymo.
3. P a v e d u:
3.1. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai koordinuoti Aprašo įgyvendinimą ir bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms bei kitiems švietimo teikėjams suteikti informacinę, metodinę pagalbą Aprašui įgyvendinti;
3.2. Nacionalinei švietimo agentūrai atlikti veiksmus, būtinus informacijai apie mokinio baigtą Mokinių saugaus važiavimo dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone mokymo kursą pažymėti Mokinių registre, taip pat sudaryti sąlygas gauti šią informaciją transporto priemones tikrinantiems pareigūnams.
Susisiekiau su šiame dokumente nurodytomis organizacijomis su užklausomis dėl minėto registro administravimo, pedagogų parengimo tokiam reikalui ir t.t.
Pirmiausiai man atsiliepė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovė ir telefonu paaiškino, kad Mokinių registras yra prieinamas visoms mokykloms ir mokykloje, vaikas, išklausęs kursą, gali būti pažymėtas, kaip jį išklausęs arba gali atsinešti tokį pažymėjimą iš kitos vietos ir pateikti mokykloje bei taip pat būti pažymėtas tame registre. Deja, į klausimą, ar ir kurios mokyklos naudojasi šia galimybe, atsakymo nesulaukiau. Taip pat kaip ir negavau atsakymo, o kas tuos kursus moksleiviams organizuoja?“, – dėsto Gintarė.
Šito ji pasiteiravo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros, tačiau atsakymo moteris visdar laukia nuo rugsėjo 30 d.
O štai ŠMSM gana operatyviai pateikė tokią informaciją:
„Mokinių saugaus važiavimo dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone mokymo kursas yra neprivalomas. Mokymo kursą rekomenduojama vykdyti bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms bei kitiems švietimo teikėjams, o savivaldybėms – prisidėti prie finansavimo ir vykdymo. Tėvų bendruomenė gali išreikšti poreikį savo mokyklai dėl šio kurso.
Kurso turinys yra vieningas visiems jo vykdytojams, nes jis reglamentuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro įstatymu ir viešai skelbiamas.
Be to, informacinę ir metodinę pagalba mokykloms, mokant mokinius saugaus važiavimo dviračiu, paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone, teikia Lietuvos neformaliojo vaikų švietimo agentūra LINEŠA. Informacija ir metodikos taip pat paskelbtos ir LINEŠA tinklalapyje.
Galimybę važiuoti dviračiu, paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone vaikams gali suteikti ir tėvai. Kartu su leidimu vaikui naudotis judumo priemone tėvai turėtų aptarti svarbiausias kelių eismo taisykles, vaiko atsakomybes, jo saugumą kelyje ir pasirūpinti saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (šalmais, atšvaitais).
Su kelių eismo taisyklėmis vaikai supažindinami mokyklose – saugaus elgesio temos yra įtrauktos į bendrąsias ugdymo programas, privalomas visiems mokiniams.
1–10 klasėse dėstoma Gyvenimo įgūdžių bendroji programa. Šį programa yra privaloma, todėl visi mokiniai nuo 1kl. iki 4 kl. šią programą turi integruotai, o nuo 5 kl. iki 10/II gimnazijos kl. po vieną savaitinę pamoką. Viena iš svarbių Gyvenimo įgūdžių programos teminių sričių yra žmogaus sauga, todėl numatyta, kad per pamokas mokiniai analizuoja įvairias situacijas, kuriose reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Aiškinasi, kaip taisyklių laikymasis prisideda prie saugumo užtikrinimo.
Saugaus elgesio temose numatyta, kad mokiniai mokosi: saugaus elgesio gatvėje einant pėsčiomis, važiuojant automobiliu, dviračiu ar kita judėjimo priemone; atlikti pirmosios pagalbos sau ir kitiems veiksmus, esant įvairioms būklėms (pvz., kraujavimui, nudegimui, nušalimui, sužalojimui ir kt., sutvarstyti žaizdą, įtarti lūžį, iškviesti pagalbą ir t.t.); atpažinti įspėjančius apie pavojų ženklus (draudžiamieji, įspėjamieji, įpareigojamieji ir nurodomieji ženklai); paaiškinti ir pademonstruoti, kaip reikia elgtis juos pastebėjus, diskutuoja apie jų laikymosi svarbą ir galimas pasekmes.“
Galiausiai pavyko išsiaiškinti, kad mokykloje, kurią lanko Gintarės sūnus, yra vadinamųjų privačių iniciatyvų, kurios organizuoja kursus ir egzaminus. Kauniečiai iš VšĮ „Saugus pasaulis“ siūlo būrelį „Vairuok saugiai“, kurio metu vaikai mokosi kelių eismo taisyklių, atlieka praktinius užsiėmimus, o pabaigoje gali laikyti KET testą bei praktinį egzaminą. Gavus teigiamą įvertinimą, išduodamas pažymėjimas.
Tačiau, ar tai yra tas pažymėjimas, kuris nurodomas pagal KET?
„Policija šiuo atveju mane informavo taip (santrauka):
Taip, reikalavimas turėti mokyklos išduotą pažymėjimą galioja. 14–15 m. gali važiuoti tik išklausę kursą ir turėdami pažymėjimą; ≥16 m. – be jo; <14 m. – viešais keliais/takais negalima (išskyrus kiemus/gyvenamąją zoną, kur taikomos atskiros taisyklės su suaugusio priežiūra).
Paspirtukininkų kontrolė vykdoma ir bus griežtinama. Pareigūnai tikrina (ir planuoja aktyvinti patikras) dėl šalmo, šviesų, greičio, ženklų laikymosi ir kt.
Esant pažeidimo požymiams ar abejonių dėl amžiaus, gali teirautis dėl kurso / pažymėjimo.
Pažymėjimo forma nėra detaliai apibrėžta. Teisės aktai reikalauja „mokyklos išduoto“ pažymėjimo, bet nepasako, ar jis privalo būti popierinis ar elektroninis. Kol nėra vieningo formato, mokykla ar kursų teikėjas gali nustatyti formą (popierius, kortelė, PDF su QR ir pan.), svarbu, kad dokumentas būtų autentiškas ir patikrinamas, cituoju: „Jei pareigūnas reikalautų pažymėjimo patikros metu, tas pažymėjimas turėtų būti pakankamai aiškus, patikimas, neklastotas – su mokyklos ar kursų organizatoriaus antspaudu / parašu ar kitokiu autentifikavimo ženklu, kuris leistų patvirtinti jo autentiškumą.“
Tad kur problema?
Moteris pabrėžia esminį momentą: KET nurodo prievolę turėti mokyklos išduotą pažymėjimą, Policija teigia, kad pažymėjimus tikrina, o štai ŠMSM sako, kad toks kursas mokyklose yra neprivalomas, nors įstatymas reikalauja mokyklos išduoto pažymėjimo.
„Aišku kaip diena, kad šioje situacijoje pedagogams stinga informacijos, kad jie galėtų tinkamai nukreipti moksleivius. Ne visiems mokyklų struktūroje, pavyzdžiui, yra žinoma, kad Mokinių registre turėtų būti pažymima, jog moksleivis gavo kažkokį pažymėjimą ir kad ši informacija, prireikus, turėtų būti prieinama Policijos pareigūnams. Reiškia, mokyklų vidinė komunikacija neveikia tinkamai, tačiau, kaip ji gali veikti, jei ir institucijos pateikia gana abstrakčią informaciją, o mokykloms apskritai nėra taikomas įpareigojimas tai daryti?
Taip pat ydinga, kad KET laikymąsis ir taikymas tampa kažkokia kreivų veidrodžių karalyste. KET iš esmės nėra rekomendacijos, tai yra prievolės (nebent taip ir parašyta, kad tai yra rekomendacija, kaip yra suaugusiesiems su šalmais), o jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau žiūrint į paauglių situaciją pagal KET, pasigendu logikos.
Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu su pažymėjimu galima nuo 12 m. Elektriniu paspirtuku važiuoti net dviračių takais su pažymėjimu savarankiškai galima tik nuo 14 m. Paradoksas: važiuoti dviračiu tarp automobilių eismo nuo 12 metų leidžiama, jei turi dokumentą, kas realiai yra labai pavojinga, o saugesne infrastruktūra – dviračių takais – su paspirtuku – tik nuo 14 metų. Tai leidžia manyti, jog teisės aktų logika formuojama ne pagal realų saugumo lygį.
Galiausiai, mano galva, iš to, ką tenka matyti ne vienoje feisbuko grupėje, kur ieškomi elektriniais paspirtukais lakstantys ir po ratais lendantys vaikai, visų ydingiausia yra tai, kad mes vis dar mokomės pereiti gatvę, užsidėti atšvaitus, tačiau akivaizdu, kad tokie įgūdžiai jau ne visai atliepia visą poreikį.
Taip, tėvai turi rūpintis vaikų įgūdžiais, tačiau kyla klausimas, ar tikrai užtikrinamas profesionalių mikrojudumo kursų prieinamumas? Ar tikrai egzaminas porą kartų per metus mokykloje patenkintų visą poreikį, jei visi sąžiningai laikytumėmės KET? Rašiau į kelias KET kursus organizuojančias įmones su užklausa, ar yra organizuojami kursai dviračio / paspirtuko pažymėjimui gauti. Tyla. Negavau jokio atsakymo.
Jokiu būdu nekalbu apie tai, kad iš vaikų reikia atimti galimybes judėti mikrojudumo priemonėmis, tačiau visgi man panašu į tai, kad dabartinė tvarka yra iškreipta, o įstatyme jau antrus metus įtvirtinta nuostata realiai neveikia“, – patirtimi dalijosi Gintarė.