Žiemos metu neretai nuo vilkikų stogų slystantys sniego ar ledo luitai tampa ne tik bauginančiu vaizdu, bet ir realia grėsme eismo saugumui – smūgis gali apgadinti ar net visiškai sunaikinti šalia važiuojantį automobilį.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kas tokioje situacijoje laikomas kaltu, ar už žalą visada atsako vilkiko vairuotojas, ir kaip elgtis nukentėjus, kad nuostoliai būtų atlyginti.

Apie atsakomybę kelyje, vairuotojų pareigas bei praktinius veiksmus po tokio incidento papasakojo Lietuvos policija ir draudimo bendrovės.

Kelia grėsmę kitiems

[[ge:lrytas:lrytas:40905833]]

Vairuotojui žiema prasideda ne kelyje, o dar automobilių stovėjimo aikštelėje, sako Lietuvos policija, atkreipdama dėmesį, kad kelių eismo taisyklėse aiškiai nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti transporto priemone vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga ir nekelia pavojaus nei jam pačiam, nei kitiems eismo dalyviams.

„Tai nėra formalumas ar geros valios rekomendacija – tai kiekvieno vairuotojo pareiga“, – teigia Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

[[ge:lrytas:lrytas:40929844]][[ge:lrytas:lrytas:40920644]][[ge:lrytas:lrytas:40917256]][[ge:lrytas:lrytas:40915582]]

Jis atkreipia dėmesį, kad apsnigtas ar apledėjęs automobilis tampa realiu pavojumi.

„Sniegas ar ledas neturi dengti žibintų, atšvaitų, posūkių signalų, valstybinių numerių, skiriamųjų ženklų ir jokiu būdu neturi bloginti vairuotojo matomumo“, – pabrėžė jis.

Kaip teigia Lietuvos policija, nors Kelių eismo taisyklėse nereglamentuota, kad privaloma nuo transporto priemonės nuvalyti sniegą, tačiau jose nustatyti labai konkretūs reikalavimai: prieš kelionę būtina įsitikinti, kad nėra kliūčių saugiam eismui, o jei jos yra – draudžiama tęsti judėjimą, kol kliūtys nebus pašalintos.

Sniegas ar ledas ant automobilio yra būtent tokia kliūtis, nes jis riboja matomumą, gali dengti numerius ar šviesos prietaisus, stiklus, šoninius veidrodėlius, o pajudėjus – nulėkti nuo priekabos viršaus ir tapti pavojingu sviediniu kitiems eismo dalyviams.

„Žiemą transporto priemonės techninė būklė ir, be abejo, atsargumas tampa dar svarbesni. Apsnigtu ar apledėjusiu automobiliu tęsti kelionės nerekomenduojame, nes net ir trumpas važiavimas gali baigtis didelėmis problemomis. Baudos gal ir nėra didelės, tačiau jos tik mažiausia pasekmė. Tikroji kaina gali būti sugadintas turtas, sužalotas žmogus ar prarastas saugumas kelyje“, – perspėja V. Grašys.

Kam tektų prisiimti atsakomybę?

Anot V. Grašio, kai sninga ar pusto, vairuotojas privalo visada įvertinti automobilio būklę, sniego kiekį ant jo, valstybinio numerio ženklų matomumą, žibintų švarą ir savo paties pasirengimą važiuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:40968863]]

„Jeigu eismo įvykis įvyktų dėl to, kad vairuotojas nenusivalė priekinio stiklo ir nematė kelio, arba nuo jo automobilio nulėktų ledo luitas ar sniego kupstas ir apgadintų kitą transporto priemonę ar sužeistų žmogų, kaltė kristų būtent vairuotojui. Kiekvienu atveju individualiai vertinamos ir aiškinamasi visos aplinkybės, tačiau pagrindinis kriterijus visada tas pats – ar vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse“, – atkreipė dėmesį jis.

Lietuvos policija nurodo, kad už atsargumo priemonių nesilaikymą gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų.

„Tai nėra didelė suma, tačiau ji yra signalas, kad saugumas kelyje nėra smulkmena. Rimtesnių padarinių vairuotojai gali sulaukti, jei nustatoma, kad, pavyzdžiui, tyčia paliekamas uždengtas ar nenuvalytas transporto priemonės numeris“, – pastebi Lietuvos policija.

Ypač didelė rizika kyla krovininiams automobiliams

Žiemą ypač didelė rizika kyla sunkvežimių ir vilkikų ar autobusų vairuotojams, kai ant priekabų stogų susikaupia sniego ar ledo.

„Nuo judančios priekabos nukritęs ledo gabalas laikomas eismo įvykio priežastimi, o atsakomybė tenka vairuotojui.

Jei toks ledo gabalas apgadina kitą automobilį, įvykis fiksuojamas kaip eismo įvykis, pildoma deklaracija, o prireikus kviečiama policija.

Jei vilkiko vairuotojas nepastebi ir nuvažiuoja, tai gali būti vertinama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos“, – pažymi policija.

[[ge:lrytas:lrytas:40968864]]

Ar įvykis laikomas draudžiamuoju ir kokių įrodymų reikia?

Pasidomėjus, ar eismo įvykis, kai nuo vilkiko ar kitos transporto priemonės nukritęs ledas ar sniegas apgadina automobilį, laikomas draudžiamuoju įvykiu, draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad toks įvykis laikomas draudžiamuoju.

„Žala gali būti atlyginama tiek pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, tiek pagal nukentėjusio automobilio kasko draudimą, jei jis yra apdraustas.

Jei nustatomas kaltininkas – transporto priemonė, nuo kurios nukrito ledas ar sniegas – žala atlyginama pagal kaltininko civilinės atsakomybės draudimą“, – paaiškino jis.

R. Bieliauskas taip pat pažymėjo, kad kreipiantis dėl žalos atlyginimo pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, būtina turėti kaltės įrodymą ar kaltės prisiėmimą.

„Tai gali būti vaizdo registratoriaus įrašas, liudytojų parodymai, policijos sprendimas arba pačios kaltininko transporto priemonės valdytojo kaltės prisiėmimas. Jei nukentėjusio automobilio kasko draudimas galioja, o kaltininkas nenustatytas, žala atlyginama pagal kasko draudimo sąlygas“, – dėstė jis.

Jam antrino ir „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Anot jo, toks įvykis, kai nuo vilkiko ar kitos transporto priemonės nukritęs ledas ar sniegas apgadina kitą automobilį, yra laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį (TPVCA) draudimą.

„Tokių įvykių administravimas ir žalos atlyginimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymais, kai tai įvyko mūsų šalyje (TPVCA privalomojo draudimo įstatymu; ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis)“, – nurodė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40968862]]

Tuo tarpu kalbėdamas apie atsakomybę, jis pabrėžė, kad jeigu atsakingas dėl šio eismo įvykio vilkikas nuvažiuoja iš eismo įvykio vietos ir nėra galimybės su jo vairuotoju užpildyti eismo įvykio deklaracijos, tuomet būtina apie šį eismo įvykį kuo skubiau pranešti policijai ir šiai pateikti visą turimą informaciją apie įvykį, jo aplinkybes, galimą eismo įvykio kaltininką ir (ar) jo valdomą transporto priemonę, nurodyti liudininkus ir panašiai.

„Draudimo išmoka tokiu atveju mokama tik tuomet, jeigu policija nustato atsakingą už eismo įvykio kilimą transporto priemonę. Svarbu atkreipti dėmesį, jog jeigu eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje ir įvykio metu vilkikas ir priekaba buvo sukabinti kaip sąstatas, tuomet išmoka yra mokama pagal vilkiko TPVCA privalomąjį draudimą net ir tais atvejais, jeigu ledas ar sniegas nukrito nuo priekabos“, – aiškino ekspertas.

Ar išmokama kompensacija?

Įdomu, ar gali būti taikomas draudimo išmokos mažinimas ar atsisakymas mokėti, jei nustatoma, kad vilkiko vairuotojas nepašalino sniego ar ledo nuo transporto ir taip apgadino kitą automobilį.

Apie tai paklausus draudimo ekspertų, paaiškėjo, kad, pasak R. Bieliausko, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka nukentėjusiam asmeniui mokama visada, tačiau įstatyme numatytais atvejais draudikas gali pareikalauti iš atsakingo už žalą asmens grąžinti išmokėtą sumą.

Bet to, kaip naujienų portalui Lrytas paaiškino A. Juodeikis, jeigu yra nustatyta transporto priemonė, atsakinga už Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio sukėlimą, tuomet žala nukentėjusiam asmeniui ir (ar) jo turtui atlyginama remiantis galiojančiais teisės aktais.

„Jie nenumato draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl to, jog vilkiko vairuotojas nepašalino nuo vilkiko ir (ar) priekabos sniego ar ledo“, – akcentavo jis.

Nuo vilkiko nuslydęs ledo gabalas gali pridaryti rimtos žalos: kas už tai atsako Kaip elgtis nukentėjus