Dviratininkai grįžta į gatves. Kokių pokyčių jie rado Kaune po žiemos ir kokių naujovių šiais metais tikisi sulaukti? Nors šios bendruomenės nariai kišenėse kritiškų žodžių neieško, kai kuo ir pasidžiaugė.

Šiais metais Kaune pradėti arba planuojami ne vienos gatvės atnaujinimo darbai.

Dviratininkai siekia, kad miesto infrastruktūra būtų pritaikyta ne tik automobilių vairuotojams, bet ir jie galėtų patogiai riedėti miesto gatvėmis ir takais.

Apie kauniečių dviratininkų problemas ir lūkesčius atvirai papasakojo Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.

– Kaip žiema paveikė dviračių takus? Kuriose vietose atsirado daugiausia problemų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė P.Bakučio.

– Labiausiai nustebino užtvertas prie Jonavos gatvės nutiestas takas. Pernai jis buvo remontuojamas, tačiau kovą vėl pamatėme, kad prie jo vyksta kažkokie darbai. Mes nežinome, kas ten daroma.

Blogai tai, kad kol vyksta darbai, dviratininkai turi važiuoti Jonavos gatvės pakraščiu, o tam skirtas tik vieno metro pločio ruožas. Ten gausu gatvėje įrengtų šulinių, be to, nešvaru.

Prasilenkiant dviratininkams tenka išvažiuoti net į važiuojamąją kelio dalį, kur rieda automobiliai.

Manau, kad eismą organizuoti reikėjo geriau – dviratininkams buvo galima skirti visą pirmąją automobilių eismo juostą, nes vairuotojai ja vis tiek nevažiuoja.

– Kokių naujovių mieste labiausiai tikitės ir laukiate?

– Atidžiai stebime darbus Žemuosiuose Šančiuose Nemuno pakrantėje. Ten planuojama atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takus ir tiesti naują gatvę.

Matome, kad suprojektuotas 3 metrų pločio dviračių takas, nors jis turėtų būti pusmetriu platesnis. To reikia, nes šia arterija piko metu per valandą pravažiuoja 100 dviratininkų.

Mes nenorime veltis į bendruomenės ir savivaldybės konfliktą dėl naujos gatvės tiesimo.

Vis dėlto manau, kad pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kaip panaudoti upių pakrantes, jais ir reikėjo remtis. Mano nuomone, šiai teritorijai reikėjo minimalios intervencijos.

– Ar yra projektų, kuriems priekaištų neturite?

– Džiaugėmės, kai savivaldybė paskelbė, kad nuo kovo 23 dienos prasidėjo kapitaliniai remonto darbai Biržiškų ir M.Riomerio gatvėse.

Iki vasaros pabaigos čia kelininkai įrengs lietaus surinkimo tinklą, atnaujins važiuojamąją kelio dangą, šaligatvius ir dviračių takus.

Jungties nuo VI forto iki Trijų mergelių tilto labai reikėjo. Ši vieta tikrai buvo apleista, grindinio plytelės labai blogos būklės.

Ant suolų prestižinėje miesto vietoje karaliavo asocialūs asmenys. Remonto labai reikėjo.

Įdomus Chemijos gatvės atnaujinimo projektas. Vieną dviračių tako atkarpą planuojama įrengti Kukučių take.

Dėl to nebereikės važiuoti nepatogia ir net pavojinga Chemijos gatvės atkarpa.

Patogios jungties su Amaliais ir Palemonu trūksta, tad Chemijos gatvės atnaujinimas – geras sprendimas.

Pastebime, kad mieste jau planuojami ne tik pavieniai dviračių takai, – ryškėja ir tai, kad pradedama galvoti, kaip sujungti visą takų tinklą.

Žinau, kad savivaldybė planuoja tokiu tinklu sujungti miesto centrą su Šilainiais. Tai smagu, nes dabar jungtys yra ne visuose Šilainiuose.

– Ar su savivaldybės atstovais pavyksta rasti bendrą kalbą, ar jie įsiklauso į dviratininkų pastabas?

– Savivaldybės atstovai klausia patarimų, kokia dviratininkams skirta infrastruktūra turėtų būti. Pavyzdžiui, gerai, kad laiptų, vedančių link viaduko per geležinkelį, viduryje atsirado platūs patogūs pandusai.

Vis dėlto savivaldybė dažniau linkusi įsiklausyti į nedideles pastabas.

– Vaišvydavoje prasidėjo ilgai laukti gatvių remonto darbai ir gyventojai iš karto ėmė skųstis, kad dūsta automobilių spūstyse. Kaip ten planuojamus darbus vertina dviratininkai?

– Neretai būna, kad projektuotojai, rekonstruodami gatves ir įrenginėdami pėsčiųjų bei dviračių takus, renkasi lengviausią kelią.

Pavyzdžiui, Romainiuose atnaujinant gatvę nutiestas bendras pėsčiųjų ir dviračių takas. Jame dar įrengti ir eismui trukdantys apšvietimo stulpai.

Gilinantis į prasidėjusius gatvių remonto darbus Vaišvydavoje matyti, kad bus nueita panašiu keliu.

Projektuotojai ir savivaldybė sako, kad atskiriems takams nėra vietos, ir nesistengia ieškoti alternatyvų – gal būtų galima rasti, kur įrengti apvažiavimus. Mums belieka sakyti, kad geriau tokie takai negu jokių.

Prieš pradėdama darbus savivaldybė turėtų apgalvoti, kaip geriau organizuoti laikiną eismą.

Gyventojai patys renkasi stovėti automobilių spūstyse. Manau, kad vaistas būtų elektriniai dviračiai, bet jų banga Lietuvos dar nepasiekė.

Tokie dviračiai spręstų problemą, kaip nemažus atstumus įveikti greičiau ir patogiau. Rinktis tokį transportą turėtų skatinti ir savivaldybė.

– Kokių pokyčių dviratininkai tikisi Kauno rajone?

– Dviratininkai labiausiai laukia kelio į Prienus rekonstrukcijos, kad būtų patogu pasiekti Birštoną.

Taip pat gera idėja pėsčiųjų ir dviračių takais sujungti Kauną su rajone esančia Karmėlava, kur yra Kauno oro uostas.

– Ar pati dviratininkų bendruomenė keičiasi, bręsta?

– Lietuvos dviratininkų bendrijoje yra 8, Kauno dviračių takų bendruomenėje – 9 tūkstančiai virtualių narių.

Važinėjančių dviračiais daugėja, bet entuziastų, kurie rūpinasi bendruomenės poreikiais ir gina jos interesus, dar mažoka.

Mums reikėtų daugiau verslininkų pagalbos, daugiau lobistų paramos, nes norime skleisti žinią, kad dviratis yra ne tik susisiekimo, bet ir sveikatinimo, užimtumo priemonė.

Bėda: kai projektuotojai renkasi lengviausią kelią, dviratininkams jis tampa sunkiausiu