„Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui. Būtent už Jūsų visų pinigus ir statome jungtis. Kam teko eiti ar važiuoti dviračiu Petro Vileišio tiltu, tikrai supranta, kad naujoji jungtis labai reikalinga ir laukiama“, – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Brastos tilto statybvietėje susirinkę svečiai – miesto vadovai, architektas, darbus atliekantis rangovas bei Kauno arkivyskupas metropolitas – savo parašais simboliškai įtvirtino laišką ateities kartoms. Kapsulė su juo įbetonuota būsimo tilto pagrindų vietoje.
„Šiandien Kaunui yra džiaugsmo diena. Išgirdęs, kaip bus statomas šis tiltas, supratau – tai mūsų aukso amžius. Kaip San Fransiske stovi garsusis Auksinių vartų tiltas, taip ir Kaune atsiveria savieji aukso vartai. Anksčiau upės buvo sienos, o šiandien jos tampa jungtimis, vienijančiomis žmones ir miestą“, – šventindamas tilto statybos aikštelę bei darbus kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Prasidės didžiųjų šalies kelių remontas: įspėja apie spūstis ir eismo pokyčius
Naujoji jungtis tarp Nemuno ir Neries santakos bei P. Vileišio tilto pradėta statyti praėjusių metų rudenį. Vadinamasis Brastos tiltas bus skirtas išskirtinai pėstiesiems ir dviratininkams, darniai įsilies į abipus upės esančius takus.
Jis pagerins susisiekimą tarp Senamiesčio ir sparčiai augančios Vilijampolės. Jo architektūra darniai derės su miesto panorama.
Architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys dėkojo prie projekto dirbusiems konstruktoriams: G. Šakaliui, D. Rupšiui ir architektūrinių bei estetinių sprendimų autorei G. Laniauskaitei. Pasak jo, tokio tipo objektuose itin svarbu suderinti ne tik techninius sprendimus, bet ir architektūrinę išraišką.
„Esame labai laimingi tapę Kauno darnaus judumo plano dalimi. Šis tiltas, mano supratimu, labai stipriai prisidės prie pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo. Didžiausias iššūkis buvo pati teritorija – „Natura 2000“ zona, Neries upė, Senamiestis, miesto centras ir Kauno pilis. Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – pabrėžė J. Žalys.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, numatyti ir išskirtiniai architektūriniai elementai – amfiteatras bei suoliukai. Per visą tilto ilgį nusidrieks speciali „liniuotė“, leidžianti simboliškai išmatuoti vieną ilgiausių pėsčiųjų ir dviratininkų tiltų Lietuvoje.
Statybvietėje kone pilnai įrengtos trys atramos. 302 metrų ilgio ir 6,5 m pločio tilto perdanga – gamyboje. Vien jai bus panaudota 961 tona plieno.
„Tiltą laikys atramose įtempti trosai, todėl jo vaizdas bus lengvas, elegantiškas ir estetiškas.
Duok Dieve, kad mūsų miestas būtų toliau taip puoselėjamas, gražinamas ir prižiūrimas, kaip tai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį“, – ceremonijoje kalbėjo tiltą statančios bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas
Brastos tilto statybų kaina – 9,85 mln. eurų su PVM.