Pilietiškas kaunietis, pastebėjęs, kad prie dviračių tako augančių liepų šakos nusviro ir trukdo praeiviams bei dviratininkams, paprašė, kad jas nugenėtų. Tačiau gavęs miesto savivaldybės atsakymą nustėro.

Matas Gineika po miestą neretai vaikšto pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Vyras pastebėjo, kad tarp A.Jakšto gatvės ir Vilijampolės tilto nutiestame dviračių take atsirado kliūčių.

Prie tako augančios liepos taip suvešėjo, kad nulinkusios jų šakos trukdo pravažiuoti dviračiu ir net praeiti. Kaunietis Kauno savivaldybei parašė laišką ir paprašė šakas nugenėti.

Po kelių dienų M.Gineika gavo atsakymą, ką jam reikėtų padaryti, kad kliūtis būtų pašalinta. Instrukcija jį gerokai nustebino.

[[ge:lrytas:lrytas:42695833]]

„Vien nusiųsti laiško savivaldybei neužtenka. Reikia užpildyti specialų prašymą. Taip pat reikia nubraižyti schemas, kurie medžiai trukdo, parengti bendrijos arba gyventojų susirinkimo protokolą, kad gyventojai prašo medžius nugenėti, pateikti želdinių būklės ekspertizės išvadą ir su savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi suderintą želdyno projekto kopiją“, – pasakojo M.Gineika.

Vyras juokavo, kad, matyt, dar reikės notaro patvirtintų dokumentų, kraujo mėginio ir Vatikano palaiminimo, kad būtų galima nukirpti porą žemai virš tako kabančių medžio šakų.

[[ge:lrytas:lrytas:42911525]][[ge:lrytas:lrytas:42922735]][[ge:lrytas:lrytas:42910004]]

„Kalbama ne apie kažkokį milijoną kainuojantį projektą. Nereikia nieko kasti, nei naujų tiltų statyt. Reikia tiesiog vieno žmogaus su kopėčiom ir pjūklu. Bet savivaldybei tai panašu į NASA lygio operaciją, kurios be formalumų išspręsti neįmanoma“, – šaipėsi kaunietis.

O viena kaunietė netgi prisipažino, kad važiuodama dviračiu vežiojasi sodo žirkles ir trukdančias šakas apgeni pati.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad želdiniai Kauno mieste tvarkomi vadovaujantis miesto tarybos nustatyta tvarka.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, prašantys tvarkyti želdinius, turi pateikti nustatytos formos prašymą, o kartu su juo ir papildomus dokumentus, priklausomai nuo situacijos.

„Jei prašymą teikia pilietiškas gyventojas, reikia pridėti genėti reikalingų želdinių schemą. Schema rengiama žemėlapio ar žemės sklypo plano pagrindu, joje pažymima želdinių augimo vieta, rūšis, skaičius, skersmuo.

Schema reikalinga vietai identifikuoti, kad neįvyktų klaida ir būtų pasirūpinta tais želdiniais, kuriais reikia“, – sakė R.Savickienė.

Ji patikino, kad miesto tarybos patvirtinta prašymo forma numatyta visiems atvejams.

Pavyzdžiui, kai prašymus teikia namo bendrijos pirmininkas, reikia pateikti ir papildomus dokumentus: numatomų kirsti ar genėti želdinių schemą, bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo kopiją arba išrašą, įrodantį, kad gyventojai apie prašymą genėti medžius yra informuoti.

Štai taip – darbininkų su genėjimo žirklėmis teks palaukti.

Nugenėti dviratininkams ir pėstiesiems kliudančias šakas – neįmanoma misija: „Gal dar reikės Vatikano palaiminimo?“ (2)