Troleibuse – keleivės kraują praliejęs incidentas: šukės supjaustė kojas, rankas Teisininkė pasakė, ar gali gauti kompensaciją (1)

Vilniaus viešojo transporto atstovams incidentas žinomas, keleivės atsiprašo, tačiau pripažįsta – situacija išties neeilinė.

Įvykio aplinkybes ėmė nagrinėti ir policija.

Tuo metu teisininkė Raimonda Joskaudienė smulkiai aiškina, ar Agnei gali priklausyti kompensacija už patirtus sužalojimus ir moralinę skriaudą. 

Agnė feisbuke pasidalijo istorija nutikusia šią savaitę. Kaip ji pati sako – nori įspėti keleivius apie saugumo spragą viešajame transporte, kurią galima ištaisyti. 

„Šią savaitę Vilniuje važiavau troleibusu sėdėdama tiesiai priešais aukštą vidinę pertvarą. Troleibusui staigiau stabdant prie išėjimo durų stovėjusi mergina atsitrenkė į pertvarą, ši subyrėjo ir stiklo gabaliukai pabiro ant manęs“, – rašo Agnė.

Jos vertinimu, stabdymas ir smūgis į pertvarą net nebuvo dramatiškai stiprūs, o jai keliaujant viešuoju transportu yra tekę patirti ir stipresnių tokio tipo situacijų.

„Stiklo gabalėliai išmaudė – įpjovė rankų, kojų odą, pateko tarp rūbų, traukiau juos iš iškirptės, tarpų tarp pėdų ir basučių, ėmiau kosėti, sunerimau ar neįkvėpiau stiklo dulkelių.

Laimingo sutapimo dėka dūžio metu buvau palenkusi galvą žemyn ir stiklo gabaliukų nepateko į akis.

Pabrėšiu, kad kitu atveju būtų grėsęs ne tik akių skausmas, bet ir regos pakenkimas. Trumpai praplėsiu šį aspektą mažiau susidūrusiems – ir paviršiniai akių pažeidimai nebūtinai gerai sugyja, kartais palieka randus ragenoje.

Tokiais atvejais regai atgauti gali prireikti ir ragenos transplantacijos. Prieš kelis metus po paviršinio ragenos pažeidimo per patį regos lauko centrą su medžio šaka, kelias savaites, kol vyko gijimo procesas, gyvenau su nerimu ar atgausiu ryškų vaizdą ta akimi (valio, sugijo gražiai).

Ši situacija man baigėsi laimingai – akys sveikos, veidas nesubjaurotas, įpjovimai sugis (gal ir be randelių, bet būna visaip), tačiau situacija galėjo susiklostyti žymiai skaudžiau, taip pat mano vietoje galėjo sėdėti ir labiau pažeidžiamas asmuo (mažas vaikas, garbaus amžiaus žmogus ir pan.)“, – atvirai kalba nukentėjusioji.

Pasak jos, tokių pertvarų, į kurias keleiviai sėdi veidu į priekį, gaminimas iš medžiagų nuo smūgio pabyrančių į smulkius aštrius gabalėlius yra nesaugi ir nelogiška praktika.

„Įvykio mechanizmas labai kasdienis, tad su reikšminga pasikartojimo tikimybe. Kaip rodo patirtys įvairiose gyvenimo sferose ir viešojo lauko stebėjimas – įvykus potencialiai pavojingiems incidentams, kurių padariniai sėkmingų sutapimų dėka nebuvo itin dramatiški, neretai pritrūksta adekvačios reakcijos su veiksmais, kurių tikslas mažinti rizikas. Manau, kad turėtų būti kitaip. Būkime atsakingi“, – reziumuoja Agnė.

Ji taip pat patikina, kad turi gydytojo išrašą, dėl įvykio kreipėsi ir į policiją.

Į incidentą sureagavo ir Vilniaus viešojo transporto (VVT) atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė. Ji pateikė ir daugiau įvykio aplinkybių.

„Visų pirma, nuoširdžiai apgailestaujame dėl keleivės patirtų sužalojimų ir išgyvenimų. Keleivių saugumas mums yra labai svarbus, todėl į šį incidentą žiūrime rimtai.

Dėl priekyje manevravusio ir eismo juostoje sustojusio sunkvežimio, troleibuso vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Staigaus stabdymo metu prie išlipimo durų stovėjusi keleivė atsitrenkė į salone esančią grūdinto stiklo pertvarą, kuri nuo staigaus smūgio sudužo.

Nukentėjusi keleivė kreipėsi į policiją, todėl šiuo metu bendradarbiaujame su pareigūnais. Jiems perduota visa turima informacija bei vaizdinė medžiaga. Tolimesnis įvykio vertinimas priklausys nuo nustatytų aplinkybių bei tyrimo išvadų“, – teigia G. Žalytė-Štarienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad po įvykio vairuotojas elgėsi profesionaliai – sustabdė transporto priemonę, pasidomėjo keleivių savijauta, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir suteikė visą nuo jo priklausančią pagalbą.

Paprašius pakomentuoti, kodėl dėl palyginti nedidelio smūgio galėjo dužti pertvara, VVT atstovė dėsto, jog transporto priemonėse naudojamos sertifikuotos grūdinto stiklo pertvaros yra įprastas ir plačiai taikomas standartas viešajame transporte.

G. Žalytė-Štarienė priduria, kad grūdintas stiklas pasirinktas būtent dėl saugumo savybių – sudužęs jis paprastai subyra į smulkias, neaštrias daleles, kurios įprastomis aplinkybėmis neturėtų sukelti rimtų sužalojimų.

„Vis dėlto šis atvejis yra neeilinis, todėl aiškinamės, kokios konkrečios aplinkybės lėmė keleivės patirtus sužalojimus. Paaiškėjus visoms aplinkybėms įvertinsime, ar reikalingi papildomi techniniai ar procesiniai sprendimai, kurie padėtų sumažinti panašių situacijų riziką ateityje“, – tvirtina G. Žalytė-Štarienė.

Paklausta, kokio dydžio kompensaciją gali Agnė gauti, pašnekovė paaiškina, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes ir patirtą žalą: „Todėl šiuo metu komentuoti galimos kompensacijos dydžio negalime. Gavus policijos išvadas ir nustačius atsakingą asmenį, informacija galėtų būti perduota draudimo bendrovei. Dar kartą apgailestaujame dėl šios situacijos ir linkime keleivei kuo greičiau pasveikti.“

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymi, kad šio incidento aplinkybės dar nėra išsiaiškintos.

„Savivaldybės žiniomis, policija atlieka tyrimą, Vilniaus viešasis transportas bendradarbiauja su pareigūnais ir perdavė visą turimą informaciją bei vaizdinę medžiagą.

Keleivių saugumui visuomet teikiamas prioritetas, todėl bendrovė planuoja įsivertinti, ar reikalingi kokie nors techniniai sprendimai, mažinti rizikoms ateityje“, – teigiama portalui Lrytas adresuotame komentare.

Tuo metu teisininkė Raimonda Joskaudienė neabejoja, kad nukentėjusi keleivė turi pagrindą reikalauti žalos atlyginimo, jeigu bus patvirtinta, kad sužalojimai patirti kelionės viešuoju transportu metu.

Teisininkė įsitikinusi, kad tai nėra vien „nelaimingas atsitikimas“ buitine prasme – keleivis viešajame transporte naudojasi vežimo paslauga, o vežėjui tenka pareiga užtikrinti saugią kelionę.

„Šioje situacijoje svarbu atskirti du dalykus. Staigus stabdymas eisme kartais gali būti objektyviai būtinas, pavyzdžiui, siekiant išvengti susidūrimo. Tačiau net ir tokiu atveju kyla atskiras klausimas, kodėl keleivių salone esantis konstrukcinis elementas – stiklinė pertvara – subyrėjo taip, kad stiklo šukės sužalojo keleivę.

Keleivė, sėdinti keleiviams skirtoje vietoje, neturi prisiimti rizikos, kad įprastos kelionės metu salono įranga taps sužalojimo šaltiniu. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės“, – dėsto R. Joskaudienė.

Be to, vežėjas laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, todėl jo atsakomybė yra griežtesnė – vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs įstatyme numatytas aplinkybes, pavyzdžiui, nenugalimą jėgą, nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

„Vien tai, kad transporto priemonė staigiai stabdė, savaime dar nereiškia, kad vežėjas nuo atsakomybės atleidžiamas. Nukentėjusi keleivė galėtų reikalauti atlyginti turtinę žalą – gydymo, vaistų, tvarsčių, transporto į gydymo įstaigą, sugadintų drabužių ar daiktų išlaidas, taip pat prarastas pajamas, jeigu dėl sužalojimų ji negalėjo dirbti.

Taip pat gali būti reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo: už fizinį skausmą, išgąstį, patirtą stresą, nepatogumus, randus ar kitas pasekmes. Jeigu stiklo šukės galėjo patekti į akis ar kilo rizika regai, tai būtų itin reikšminga aplinkybė vertinant žalos mastą“, – tikina teisininkė.

Ji taip pat akcentuoja, kad nukentėjusiajai svarbu kuo greičiau surinkti įrodymus: medicininius dokumentus, sužalojimų nuotraukas, bilieto ar kelionės duomenis, maršruto numerį, laiką, transporto priemonės numerį, liudytojų kontaktus.

Taip pat reikėtų raštu kreiptis į kelionę vykdžiusį vežėją ir prašyti išsaugoti vaizdo kamerų įrašus, vairuotojo paaiškinimus, transporto priemonės techninės priežiūros dokumentus bei informaciją apie stiklinės pertvaros būklę.

„Atsakomybė pirmiausia kyla vežėjui kaip paslaugos teikėjui ir transporto priemonės valdytojui. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad pertvara buvo netinkamai sumontuota, techniškai netvarkinga, neatitiko saugumo reikalavimų ar buvo netinkamai prižiūrima, vežėjas galėtų spręsti regreso klausimus su techninės priežiūros, remonto ar gamybos subjektu.

Tačiau keleivei tai neturėtų apsunkinti teisės į žalos atlyginimą – ji neprivalo aiškintis vidinių vežėjo ir jo partnerių atsakomybės santykių.

Dėl teiginio, kad pertvara privalėjo būti su apsaugine plėvele ar kitokio tipo saugiu stiklu, reikėtų techninio vertinimo, nes tai priklauso nuo konkrečios transporto priemonės modelio, jos sertifikavimo, eksploatacijos ir techninės priežiūros dokumentų. Tačiau iš teisinės pusės pats faktas, kad keleivių salone esanti stiklinė detalė subyrėjo ir sužalojo keleivę, yra pakankamas pagrindas kelti klausimą dėl vežėjo saugumo pareigos tinkamo įvykdymo“, – neabejoja teisininkė.