Jos teigimu, vienas dažniausių klausimų: „Kiek galima prisiteisti po autoįvykio?“
Tačiau nėra vienos universalios sumos, kuri būtų taikoma visiems nukentėjusiems. Žalos dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių:
- ar buvo sugadintas tik turtas, ar sužalota sveikata;
- ar žmogus laikinai negalėjo dirbti;
- ar liko ilgalaikės pasekmės;
- ar reikėjo gydymo, operacijos, reabilitacijos;
- ar sumažėjo darbingumas; ar buvo patirta netektis;
- ar pats nukentėjusysis neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo.
Girtas vairuotojas Latvijoje sukėlė avariją: nukentėjo Lietuvos vežėjo autobusas
„Teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai. Net ir panašios bylos gali baigtis skirtingomis sumomis, nes skiriasi žmonės, pasekmės, įrodymai ir patirtos kančios mastas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė teisininkė.
Kokios žalos gali būti atlygintos?
Po eismo įvykio nukentėjęs asmuo gali reikalauti kelių rūšių žalos atlyginimo.
Pirmoji – turtinė žala:
Susiję straipsniai
- automobilio remonto išlaidos;
- transporto priemonės vertės sumažėjimas;
- automobilio nutempimo, saugojimo, ekspertizės išlaidos;
- sunaikinto turto vertė;
- pakaitinio automobilio nuomos išlaidos;
- kitos tiesiogiai su įvykiu susijusios pagrįstos išlaidos.
Svarbu suprasti: draudikas ar teismas vertina ne tai, kiek žmogus „norėtų gauti“, o tai, kokia žala realiai įrodyta dokumentais.
Antroji – žala sveikatai:
- gydymo išlaidos;
- vaistai; reabilitacija;
- slauga;
- papildomos medicininės priemonės;
- kelionės į gydymo įstaigas; prarastos pajamos dėl nedarbingumo;
- ilgalaikis darbingumo ar dalyvumo sumažėjimas;
- perkvalifikavimo išlaidos, jeigu žmogus dėl sužalojimo nebegali dirbti ankstesnio darbo.
„Tai ypač aktualu tais atvejais, kai po eismo įvykio žmogus ne tik kelias savaites gydosi, bet ir ilgą laiką negali grįžti į įprastą gyvenimą“, – pridūrė R. Joskaudienė.
Trečioji – neturtinė žala.
Teisininkė pažymi, kad tai nėra sąskaitos ir ne kvitai. Tai – žmogaus fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nerimas, sukrėtimas, pažemintas gyvenimo komfortas, bendravimo galimybių sumažėjimas, baimės, emocinės pasekmės.
„Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis priklauso nuo pasekmių sunkumo. Viena situacija, kai žmogus patiria trumpalaikį skausmą ir greitai pasveiksta. Visiškai kita – kai po įvykio lieka neįgalumas, ilgalaikė trauma, nuolatinis skausmas ar gyvenimą pakeitusios pasekmės“, – paaiškino R. Joskaudienė.
Jos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pastaraisiais metais yra aiškiai pabrėžęs, kad neturtinės žalos dydis negali būti nustatomas mechaniškai remiantis senomis bylomis. Reikia vertinti ir realias pasekmes žmogui, ir šiandienos ekonomines sąlygas.
„Pavyzdžiui, vienoje naujesnių bylų dėl sunkiai sužalotos mažametės, kuriai po eismo įvykio liko viso gyvenimo pasekmės, neturtinės žalos dydis buvo padidintas iki daugiau kaip 71 000 Eur, o jos tėvui – iki 15 000 Eur. Kitoje byloje dėl eismo įvykio metu žuvusio mažamečio vaiko jo tėvams buvo priteista po 50 000 Eur neturtinės žalos.
Tai nereiškia, kad tokios sumos automatiškai taikomos visiems. Tačiau šios bylos rodo svarbią kryptį: kai pasekmės itin sunkios, teismas turi vertinti žalą ne formaliai, o realiai – pagal žmogaus gyvenimo pokytį“, – teigė teisininkė.
Kada nukentėjusiam priteisiama mažesnė suma?
Tiesa, ne visada nukentėjusiajam priteisiama visa prašoma suma. Žalos atlyginimas gali būti mažinamas, jeigu nustatoma, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.
Svarbu ne tik tai, kas sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, ar nukentėjęs asmuo elgėsi saugiai. Vienas iš pavyzdžių – saugos diržo nesegėjimas.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keleivio pareigos segėti saugos diržą nesilaikymas gali būti laikomas dideliu neatsargumu, jeigu įrodoma, kad būtent dėl to sužalojimai buvo sunkesni. Vienoje byloje dėl neprisisegusio keleivio žalos atlyginimas buvo sumažintas 25 procentais“, – praktiką analizavo R. Joskaudienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad kuo žala yra aiškiau dokumentuota, tuo daugiau galimybių ją pagrįstai išsiieškoti.
Praktikoje labai svarbūs šie dokumentai:
- medicininiai išrašai;
- nedarbingumo pažymėjimai;
- gydytojų paskyrimai;
- vaistų, reabilitacijos, gydymo sąskaitos;
- automobilio remonto sąmatos;
- turto vertinimo dokumentai;
- pajamų praradimą patvirtinantys duomenys;
- psichologinės ar emocinės būklės įrodymai;
- nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojų paaiškinimai.
„Po autoįvykio nereikėtų skubėti manyti, kad draudiko pasiūlyta suma yra galutinė ir nekeičiama. Draudimo išmoka gali būti ginčijama, o teisme gali būti reikalaujama tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai: pagal sužalojimo mastą, pasekmes, kaltę, įrodymus, draudimo ribas ir aktualią teismų praktiką.
Eismo įvykio byla nėra tik apie automobilį. Labai dažnai ji yra apie žmogaus sveikatą, pajamas, orumą ir pasikeitusį gyvenimą. Todėl nukentėjusiam asmeniui svarbiausia – laiku rinkti įrodymus, neskubėti pasirašyti neaiškių susitarimų ir įsivertinti, ar pasiūlytas žalos atlyginimas iš tiesų atitinka patirtas pasekmes“, – pabrėžę teisininkė.