Kauno valdžia giriasi tankiu ir patogiu dviračių takų tinklu, tačiau kai kuriose vietose dviračių transporto priemonių mėgėjams iškilo rimtų nepatogumų – medžių šaknys iškilnojo asfalto dangą ir ji tapo banguota.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis mieste žino dvi daugiausia rūpesčių keliančias vietas – Jonavos gatvėje ir Raudondvario plente.

P.Bakutis apie tai kalbėjo su Kauno savivaldybės atstovais, tačiau pastarieji tik gūžčiojo pečiais ir patys prašė patarimų, ką būtų galima padaryti.

Bendrijos vadovas bendravo ir su architektais, kurie pasakojo apie užsienio šalyse naudojamas technologijas.

Tiesiant dviračių takus ten klojamas specialus tinklas, kuris neleidžia šaknims iškilnoti asfalto dangos.

„Sunku spėlioti, kiek tai veiksminga priemonė, nes Lietuvoje nėra pavyzdžių“, – kalbėjo kaunietis.

[[ge:lrytas:lrytas:43363415]]

Neseniai jis sužinojo apie kitokį sprendimą, kuris buvo pritaikytas remontuojant prie Šiaulių nutiestą dviračių taką, – kelininkai tiesiog nuskuto iškilusius kalnelius.

„Vaizdas atrodo labai įdomiai, bet danga tapo lygi“, – šypsojosi P.Bakutis.

[[ge:lrytas:lrytas:43416460]][[ge:lrytas:lrytas:43413643]][[ge:lrytas:lrytas:43393499]]

Dviratininkas puikiai supranta, kad tai yra laikinas sprendimas, nes lieka plonas asfalto sluoksnis ir daugiau erdvės plėstis gavusios šaknys vėl gali skverbtis į paviršių.

„Net nežinau, ar yra geras variantas, – arba remontas brangiai kainuoja, arba klojame naują dangą, arba bandome eksperimentuoti“, – svarstė Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas P.Bakutis.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pranešė, kad Jonavos gatvės kapitalinis remontas turėtų būti siejamas su tilto per Nerį statyba.

„Manome, kad ne anksčiau kaip po dvejų metų bus rengiamas projektas, susijęs su šio tilto statyba ir Jonavos gatve“, – atskleidė savivaldybės atstovas.

Pasak jo, vien pakeisti dviračių takų dangos neužtenka, nes po dvejų ar daugiau metų turėtume panašią situaciją.

„Raudondvario plento remontas planuojamas jau kitais metais“, – paskelbė A.Pakalniškis.

Šaknys iškyla dėl kelių priežasčių

Žemės paviršiuje driekiasi paviršinę sistemą turinčių medžių šaknys.

Dažniausiai tai būna paprastosios eglės, beržai, drebulės, tuopos, klevai, bukai ir gluosniai.

Paprastai šaknys į grunto paviršių kyla dėl deguonies ir drėgmės trūkumo, dirvožemio erozijos, taip pat medžiui senstant.

Kovoti su medžių šaknimis – ir sunku, ir brangu: „Lietuvoje nėra pavyzdžių“