Viešųjų pirkimų dokumentai rodo, kad AB „Via Lietuva“ su UAB „Švykai“ jau pasirašė susitarimą dėl papildomų darbų, o pirminėje sutartyje tokiems darbams numatyta iki 15 proc. pradinės sutarties vertės.
Vietoje vasaros – žiemos pradžia
Praėjusią savaitę Šilutės rajono savivaldybė paskelbė naujausią informaciją apie Geltonojo tilto remontą. Kartu gyventojams dar kartą priminta, kas iš tiesų atsakingas už projektą: užsakovė yra AB „Via Lietuva“, darbus vykdo UAB „Švykai“, o Savivaldybė nėra nei užsakovė, nei rangovė.
Tiltas į praeities kuršių pasaulį: jau penktus metus Imbarės piliakalnyje – išskirtinis festivalis
Savivaldybei šiame procese lieka tarpininko vaidmuo – palaikyti ryšį su atsakingomis šalimis, kelti gyventojams svarbius klausimus ir raginti darbus atlikti kuo greičiau.
Po naujausio susitikimo paskelbta, kad tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Tik tuomet turėtų prasidėti jos montavimas.
Susiję straipsniai
Tai reiškia, kad darbai, kurių ankstesniame projekto etape tikėtasi sulaukti vasaros pabaigoje ar rudeniop, nusikelia į žiemos pradžią. Ir net tada tiltas automobiliams dar nebus atvertas.
Iki žiemos technologinės pertraukos tikimasi atnaujinti pėsčiųjų eismą. Automobiliams tiltas turėtų būti atvertas jau po žiemos technologinės pauzės, kai oro sąlygos leis baigti važiuojamosios dalies darbus ir pakloti projekte numatytą akmens dangą. Po rekonstrukcijos tiltu bus leidžiamas transporto eismas, tačiau numatytas 30 tonų svorio ribojimas.
Norai ir planai ne visur sutampa?
Iš Savivaldybės paskelbtos informacijos galima suprasti, kad dėl dalies darbų dar nėra galutinio aiškumo. Ryškiausi du klausimai – Rusnės gatvės asfaltavimas ir Geltonojo tilto apšvietimas.
Savivaldybė nori, kad atnaujinant pėsčiųjų eismą tiltas jau būtų visiškai įrengtas ir veiktų jo geltonas apšvietimas. Todėl siekiama, kad apšvietimas būtų sumontuotas kartu su pagrindiniais tilto darbais, o ne paliktas vėlesniam etapui.
Tačiau garantijos kol kas nėra. „Via Lietuva“ nurodo, kad siekiama rasti tinkamą apšvietimo sprendimą, o ar jį pavyks įgyvendinti šiame darbų etape, paaiškės tik įvertinus galimybes kartu su rangovu.
Artėjant tamsiausiam metų laikui ir šventiniam laikotarpiui toks neapibrėžtumas Šilutei nėra smulkmena – kalbama apie vieną ryškiausių miesto objektų, kurio apšvietimas buvo pristatomas kaip atnaujinto tilto dalis.
Panaši situacija ir Rusnės gatvėje. Savivaldybė prašo rangovo įvertinti galimybę bent pirmąjį asfalto sluoksnį pakloti anksčiau, nelaukiant visų projekto darbų pabaigos. Pats toks prašymas rodo, kad pagal dabartinę darbų seką gyventojams nepatogumus kelianti gatvės būklė gali užsitęsti ilgiau, nei norėtų savivalda.
Kas nutiko nukeltam tiltui?
Kur kas svarbesnis klausimas – kodėl pats tiltas Šilutę pasieks gerokai vėliau, nei buvo tikėtasi.
„Šilokarčemos“ šaltinis, artimai susijęs su vykdomais darbais ir nenorintis viešumo, teigia, kad atliekant tilto atnaujinimą susidurta su rimta problema. Pasak jo, nuėmus originalias kniedes, kuriomis buvo sutvirtintos tilto konstrukcijos, pastarosios esą susikraipė. Šaltinis nuogąstauja, kad būtent tai galėjo tapti viena iš priežasčių, dėl kurių prireikė papildomų tilto remonto darbų.
Tai rimtas teiginys, todėl redakcija kreipėsi į darbus vykdančią UAB „Švykai“. Rangovas į pateiktus klausimus neatsakė ir pasiūlė kreiptis į projekto užsakovę AB „Via Lietuva“.
„Via Lietuva“ šaltinio pateiktos versijos nepatvirtino. Bendrovės Komunikacijos skyrius nurodė kitą oficialiai nustatytą aplinkybę – atlikus detalesnį konstrukcijų įvertinimą paaiškėjo, kad kai kurie jų elementai, įskaitant sijas, yra labiau paveikti korozijos, nei buvo tikėtasi.
Įvertinus kiekvieno elemento techninę būklę, pagal projektuotojo patikslintus sprendinius dalis konstrukcijų bus remontuojama, dalis restauruojama, o dalis keičiama. Konstruktoriams teko atlikti papildomus skaičiavimus ir rengti naujus techninius sprendinius.
„Via Lietuva“ taip pat pabrėžė, kad negalima teigti, jog visos tilto konstrukcijos buvo deformuotos. Tokios informacijos, bendrovės teigimu, nepatvirtina nei rangovas, nei projektuotojas, nei statybos techninę priežiūrą vykdantys specialistai.
Tačiau vienas faktas lieka nepaneigtas: pirminių sprendinių nepakako. Konstrukcijų būklę teko vertinti iš naujo, techninius sprendinius – tikslinti, o dalį tilto elementų numatyta remontuoti, restauruoti arba keisti.
Staigmena laukė ir po žeme
Problemų sąrašą papildė dar viena rekonstrukcijos metu paaiškėjusi aplinkybė. Abipus tilto aptikti istorinio akmeninio grindinio fragmentai.
Kartu su paveldosaugininkais nuspręsta juos išsaugoti, todėl prireikė derinti projekto pakeitimo sprendinius ir numatyti, kaip istorinį grindinį integruoti į galutinį projektą.
Dar liepos 28 d. „Via Lietuva“ redakcijai teigė, kad galutinis projekto įgyvendinimo terminas paaiškės įvertinus techninių sprendinių apimtį ir tolesnę darbų eigą. Tuo metu buvo deklaruojamas siekis iki technologinės pertraukos – gruodžio vidurio – bent atnaujinti pėsčiųjų eismą.
Praėjus trims savaitėms šis tikslas iš esmės nepasikeitė, tačiau dabar jau žinoma, kad pati tilto konstrukcija į Šilutę turėtų grįžti tik lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje.
O kiek visa tai kainuoja?
„Šilokarčema“ išanalizavo projekto viešojo pirkimo dokumentus. Jie leidžia pažvelgti į Geltonojo tilto istoriją ne tik per terminų, bet ir per pinigų prizmę.
AB „Via Lietuva“ ir UAB „Švykai“ sudarytos sutarties dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 0,00 iki 0,303 km kapitalinio remonto pradinė vertė yra 1 731 131,41 Eur be PVM, arba 2 094 669,01 Eur su PVM.
Svarbu pabrėžti – tai ne vien Geltonojo tilto kaina. Į projektą įtrauktas 303 metrų kelio ruožas, kitas tiltas per Šyšos slėnį, inžineriniai tinklai, apšvietimas ir kiti darbai.
Tačiau darbų kiekių žiniaraščiai parodo, kokią projekto dalį sudaro Geltonojo tilto darbai. Jo susisiekimo daliai numatyta 39 982,10 Eur be PVM, konstrukcijų daliai – 621 526,62 Eur. Dar 651 597,50 Eur sudaro architektūrinė ir tvarkybos darbų dalis.
Ką buvo numatyta?
Ypač įdomus 621 526,62 Eur vertės Geltonojo tilto konstrukcijų darbų žiniaraštis. Net 518 099,43 Eur, arba daugiau kaip 83 proc. visos šios dalies, skirta perdangos elementams. Vien 18 244 kilogramų plieninių pakloto lovių įrengimas įvertintas 139 749,04 Eur.
Taip pat numatyti šalitilčių plokščių ir jų plieninių elementų įrengimo, hidroizoliacijos, betoninių pagrindų, granitinių bortų ir plytelių, vandens nuleidimo bei deformacinių pjūvių darbai. Krantinių atramų remontui numatyta 59 584,37 Eur, konstrukcijų demontavimui – 18 910,76 Eur.
Šis žiniaraštis įdomus tuo, kad jame didelės apimties pagrindinių senųjų laikančiųjų metalinių konstrukcijų keitimas ar stiprinimas atskiromis darbų pozicijomis nėra išskirtas.
O dabar pati „Via Lietuva“ pripažįsta, kad išsamiau įvertinus tiltą dalį korozijos labiau paveiktų konstrukcinių elementų teks ne tik remontuoti ar restauruoti, bet ir keisti.
Tai ir yra vienas svarbiausių klausimų vertinant projekto eigą: kodėl tik jau vykdant rekonstrukciją paaiškėjo tokia konstrukcijų būklė, dėl kurios prireikė papildomų techninių sprendinių ir darbų?
Papildomiems darbams – šimtai tūkstančių?
Finansinė projekto konstrukcija taip pat verta dėmesio. Pirminė sutarties vertė – 1 731 131,41 Eur be PVM. Tačiau sutartyje iš karto numatyta papildoma 15 proc. suma faktiniams darbų kiekiams, kurių nepadengia pradinė vertė.
Tai yra 259 669,71 Eur be PVM, arba 314 200,35 Eur su PVM. Sutartyje numatyta, kad ši suma gali būti naudojama faktiniams darbų kiekiams apmokėti nekeičiant sutarties.
Vadinasi, prie pradinės 2 094 669,01 Eur vertės pridėjus visą sutartyje numatytą 15 proc. sumą, projekto finansinė apimtis pasiektų 2 408 869,36 Eur su PVM – 314 200,35 Eur daugiau.
Tačiau šiuo atveju kalbame jau ne tik apie sutartyje iš anksto paliktą galimybę. Viešųjų pirkimų portale paskelbta, kad AB „Via Lietuva“ ir UAB „Švykai“ pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų valstybinės reikšmės krašto kelyje Šilutė–Rusnė.
Papildomų darbų procentinė apimtis neperžengia pirminėje sutartyje nustatytų sąlygų. Tačiau pats faktas svarbus: projektas, kurio metu jau teko nukelti terminus, iš naujo vertinti konstrukcijų būklę ir tikslinti techninius sprendinius, pareikalavo ir papildomų darbų. Išlieka ir dar vienas, niekur neakcentuojams, bet nutikęs faktas, kuris taip pat nebuvo numatytas. Tai tilto nukėlimo darbų procesas, kuris buvo įgyvendintas tik iš antro mėginimo. Ir kiek iš tų papildomų susitarimų numatytose sumose gali padengs galimai patirtus nuostolius?
Klausimų mažiau nepasidarė
Oficialus paaiškinimas dėl papildomų techninių sprendinių yra korozija – kai kurių tilto elementų būklė pasirodė prastesnė, nei tikėtasi. Neoficialus redakcijos šaltinis kalba ir apie galimas problemas nuėmus originalias konstrukcijų kniedes. Pastarosios versijos nei „Via Lietuva“, nei kiti projekto dalyviai nepatvirtino, o rangovas į redakcijos klausimus neatsakė.
Tačiau net ir atmetus nepatvirtintą versiją, lieka faktai: tilto konstrukcijos į Šilutę grįžta vėliau, nei buvo planuota, automobilių eismas nusikelia už žiemos technologinės pertraukos, pirminius techninius sprendinius teko tikslinti, dalį konstrukcijų teks remontuoti, restauruoti arba keisti, o dėl papildomų darbų jau pasirašytas susitarimas.
Ir todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne vien tai, kada Geltonasis tiltas sugrįš į savo vietą. Ne mažiau svarbu, kodėl tokio masto seno tilto rekonstrukcijoje tik pradėjus darbus paaiškėjo aplinkybės, kurios keičia ir darbų apimtį, ir terminus, ir projekto finansinę dalį.
O gal vis tik reikėjo ssaukti kitu keliu? Kiek svarbu yra išsaugoti korozijos paveiktas metalo konstrukcijas ir kiek tų autentiškų detalių išliks? Ar nevertėjo pagaminti naują identišką ir patogesnį eismui tiltą, kurio pakeitimas būtų buvęs spartesnis?