Vilniaus pašonėje dedasi protu nesuvokiami dalykai – tyčia bado padangas: „Elgiasi kaip šakalai“ (4)

Lietuvos policija ragina vairuotojus apie tokius incidentus pranešti pareigūnams ir primena, kad už tyčinį svetimo turto sugadinimą gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.

Meškeriotojas Tadas (tikras vardas redakcijai žinomas) lašišas žvejoja nuo mažų dienų, džiaugiasi, kad rudeninė jų žvejyba vyksta vadinamuoju „pagavai-paleisk“ principu.

Tačiau pastaruoju metu kai kada net prie Neries privažiuoti nepavyksta, nes piktavaliai spendžia tikrų tikriausias žabangas. 

Ketvirtadienį, rugsėjo 24-ąją, Tadas judėjo į mėgstamą žvejybos tašką. Kaip jis pats pasakoja, kiek toliau už Nemenčinės, ties Tuščiaulių kaimu, įsukęs į miško keliuką pajuto, kad iš automobilio padangų ėmė šnypšti oras. Išlipęs pamatė, kad padangose – skylės.

„Gerai, kad turėjau įrankių, buvau pasiruošęs, todėl gretai sutaisėm padangą. Netoli Nemenčinės, ruožuose, kur yra įvažiavimai į mišką, į kelyje esančias medžių šaknis įsukti didžiuliai varžtai. Ir tai daroma pačiose provėžose, kad tikrai kažkas prasidurtų padangas. Tų varžtų galvos nupjautos ir jie tikrai dideli. <...> Toliau radome dar kelis (varžtus – Red.). Aš tas kliūtis pašalinau, bet nežinau, kiek jų dar yra“, – tvirtina Tadas.

Pašnekovas pabrėžia, kad tai – ne pavieniai atvejai. Vien šiais metais apie tai girdėjo bent 10 kartų. Patyręs meškeriotojas neabejoja, kad tai – brakonierių darbas.

„Sakykime, ten renkasi Nemenčinės „banda“ brakonierių. Jie yra negeranoriški, kai tik nieko nėra aplink – ima visas žuvis, kurias sugauna. <...> Kiek man teko matyti, jų prie upės būna 10–15 asmenų ir, manau, čia jų darbas. Jie prie upės elgiasi kaip šakalai. Jeigu jie tik turi lašišos kibimą, visi sulekia į vieną vietą ir „drožia“ tą ruožą, nieko neprileidžia prie upės. Jei pasakai, kad reikia žuvį paleisti, iškart prasideda grasinimai dėl padangų, kad jas pradurs.

<...> Jie nori, kad nebūtų jokių žmonių aplink, nes tada gali elgtis, kaip nori. Jau nuo jų buvo nukentėję ir žmonės iš Klaipėdos, ir užsieniečiai. Mes užvažiavome ant paspęstų spąstų, bet yra žmonių, kuriems buvo ratai tiesiog peiliais subadyti“, – atvirai pasakoja Tadas.

Vyras taip pat sako, kad į policiją nesikreipė, nes tai būtų jam užėmę daug laiko. „Tiesiog reikia statyti kameras ir gaudyti taip besielgiančius“, – kitos išeities nemato jis.

Viešai prabiliti apie šią problemą vyras nusprendė supratęs, kad reikia perspėti ir kitus: „Juk padangas gali susigadinti ir koks senolis, sugalvojęs nuvažiuot į mišką pagrybauti ar tiesiog turistas, norėjęs pasivaikščioti prie Neries“.

Į panašią situaciją pateko ir daugiau vairuotojų. Vienas jų prasidūrė dvi padangas, o klaipėdiečiui Andriui „pasisekė“ labiau – oras išėjo tik iš vienos.

„Viskas nutiko aukščiau Nemenčinės, nusukus iš pagrindinio kelio. Nuvažiavau prie upės, pažvejojau, o kai grįžau pamačiau, kad padanga nuleista. Aš pamačiau skylutę ir, žinote, jei ten būtų ją pradūrę medžių šaknys ar šaka, vis tiek toje skylutėje būtų kažko įlindę, o čia – labai panašu į varžto paliktą skylę“, – dėsto Andrius.

O štai vilnietis Ignas neteko dviejų padangų. Jis su portalu Lrytas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksavo, kas pridaryta miško kelyje. Vienoje nedidelėje atkarpoje matyti bent keli nusmailinti varžtai, kyšantys iš po šaknų, o kai kur įkalti stori vinys.

Kadangi Ignas įrankių neturėjo, teko laukti kol draugai atvažiuos ir atveš reikalingas priemones. Tai jam kainavo ne tik pinigų, bet ir nervų. Tądien iš nenusisekusios žūklės namo parsibeldė tik vėlų vakarą. „Grįžau pavargęs, purvinas ir piktas“, – atsidūsta Ignas.

Portalui Lrytas susisiekus su Lietuvos policijos atstovu Ramūnu Matoniu, jis akcentuoja, kad vairuotojai bet kuriuo atveju privalo pranešti pareigūnams apie tokius incidentus. Jo teigimu, policininkai atvyktų į vietą ir įvertintus, kad varžtai ir vinys važiuojamojoje kelio dalyje padėti tyčia, – pradėtų tyrimą.

„Bet kuriuo atveju žmonės apie tai turi pranešti, o pareigūnai, įvertinę situaciją, pažiūrės, ką jie gali padaryti“, – į situaciją rimtai žiūri R. Matonis.

Jis neslepia, kad anksčiau pareigūnams tekdavo aiškintis, kas ant kelio papildavo stiklų, vinių. Tiesa, tai dažniausiai būdavo kaimynų, giminaičių vaidai dėl sklypų, žemių ar miškų, o minėtas priemones pasitelkdavo kaip kraštutinę kovos priemonę. 

Tačiau atvejų, kai brakonieriai taip sau bandytų užsitikrinti netrikdomą ramybę, girdėti jam neteko.

Ir Viniaus apskrities policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas drąsina pranešti apie tokius „spąstus“ keliuose.

„Sostinės policijos pareigūnai dėl nurodytos veikos pranešimų nėra gavę. Vairuotojams, kurie pastebėjo tokius „spąstus“ nereikėtų bijoti, kad niekas nesiims tyrimo, o kreiptis į pareigūnus nurodant aplinkybes.

Teisiniu vertinimu, jei kas nors tyčia supjaustė ar pradūrė automobilio padangą, taikoma atsakomybė už svetimo turto sugadinimą“, – akcentuoja sostinės pareigūnas.

Pasak jo, riba tarp Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) priklauso nuo žalos dydžio, t. y. padangos/remonto vertės.

Primename, kad ANK 115 straipsnis kalba apie tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už tai numatoma bauda nuo 50 iki 750 eurų.

O štai BK 187 straipsnis jau kur kas griežtesnis. Jame rašoma, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba areštu.