Tragiškos būklės kelias jauną šeimą varo į neviltį – bijo net vaiką išleisti į lauką

Kelias, gyventojų teigimu, apkrautas, jame dideliu greičiu važiuoja tiek lengvieji automobiliai, tiek sunkusis transportas. Vieną žiemą slidaus kelio vingio neįveikęs vilkikas net įvažiavo į prie kelio posūkio stovinčio namo kiemą.

Laimė, tąkart sunkvežimį sustabdė pusnys, tad didelės žalos jis nepridarė. Tačiau name mažylį auginantys tėvai sako, kad situacija, kai jie savo namuose nesijauči a saugūs, o vasaromis negali nė langų prasiverti, darosi sunkiai suvokiama civilizuotame pasaulyje.

Ir vis dėlto gyventojų noras gyventi prie saugaus kelio ir neuostyti dulkių valdininkams širdžių perdėm nesujaudino. „Via Lietuvai“ šis kelio galiukas yra per menka žuvis, o savivaldybė tokios būklės kelio savo žinion perimti taip pat neketina.

Gudžiūnų kaimo gyventoja Gabija, kasdien žvelgianti pro langą į minėtą Tujų gatvę, neslepia nevilties ir pykčio. Jaunai šeimai, auginančiai mažametį vaiką, kaimo ramybė virto nuolatiniu stresu. Vos tik pradžiūva orai, kelio atkarpa ties Tujų gatve virsta ištisu dulkių debesiu, o pravažiuojančios sunkiasvorės mašinos priverčia drebėti net namo langus.

„Kelio atkarpa yra labai prastos būklės. Šiuo keliu važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkiasvoris transportas. Dėl to kyla daug dulkių, kelias tampa nesaugus, o ypač neramina tai, kad gyvenamieji namai yra prie pat pavojingo posūkio.

Pagalvokite, kaip ši vieta atrodo vasarą, kai sausa ir kyla didžiulės dulkių sankaupos nuo pravažiuojančių automobilių bei sunkiasvorio transporto.

Ypač sunku, kai kieme auga mažas vaikas – dėl dulkių ir nesaugios kelio būklės net negaliu ramiai išleisti vaiko į kiemą“, – pasakojo Gabija.

Moteris prisimena, kad anksčiau į šią problemą žiūrėjo kur kas atlaidžiau, tačiau šeimos pagausėjimas privertė iš esmės pervertinti situaciją.

„Kai vaiko nebuvo, numodavau ranka į tą problemą. Tiek mes tame kieme ir tebūdavome. Tačiau dabar vasarą ten visiškai neįmanoma nei lauke būti, nei langų atsidaryti, nei drabužių kieme pasidžiauti. Kaip kokiame safaryje gyvename, tiek to smėlio ten yra. Lyg ir turėtų laistyti, barstyti kelią dulkėtumui mažinti, bet nei aš, nei kaimynai per ketverius metus nesame nė karto matę, kad kažkas tai darytų“, – sako moteris.

Gyventojos teigimu, dulkių problema yra tik viena medalio pusė. Kur kas baisesnė grėsmė slypi eismo saugume, mat ties staigiu posūkiu automobiliai neretai nesuvaldo greičio.

„Problema ta, kad ten yra pagrindinio kelio posūkis. Asfaltuota gatvė virsta žvyrkeliu. Dideliu greičiu važiuoja automobiliai, traktoriai, sunkvežimiai. Užpernai į mūsų kiemą įlėkė nesuvaldytas sunkvežimis. Gerai, kad nieko kieme nebuvo, nes jei būtų buvę – dabar jau būtų trys metrai po žeme. Ir kas tada būtų buvęsatsakingas?“ – retoriškai klausia kėdainietė.

Bando tartis, tačiau jaučiasi stumdoma nuo vienų durų prie kitų Matydami, kad situacija negerėja, vietos gyventojai nusprendė nelaukti nelaimės ir ėmėsi iniciatyvos. Buvo surinkti parašai, oficialūs raštai pasiekė Kėdainių rajono savivaldybę bei seniūniją. Tačiau atsakymai, pasak Gabijos, labiau primena biurokratinį atsirašinėjimą nei norą spręsti realią kaimo problemą.

„Jie manęs negirdi ir nenori su manimi bendradarbiauti šitoje vietoje. Aš jau nuo praeitų metų su jais bandau susitarti gražiuoju. Bet aš jaučiu, kad su manimi tiesiog nesiskaito ir už kvailę laiko.

Tiesa, esu gavusi iš „Via Lietuvos“ atsakymą, kad viskas, ką jie gali padaryti, – tai nebent pagrindinį kelią paversti šalutiniu, kad būtų mažesnis eismas. Bet ką tai pakeis?“ – klausimą kelia moteris.

Gabija pabrėžia puikiai suprantanti, kad visų rajono kelių išasfaltuoti per vieną dieną neįmanoma, todėl siūlė net tarpinius kompromisus, tačiau ir jie atsimušė į griežtus valdiškus reglamentus.

„Jie man teigia, kad viso kelio negali asfaltuoti. Aš jiems teigiu, kad aš ir nenoriu viso kelio asfaltuoti. Aš suprantu, kad tai nemaži pinigai. Bet nors tūkstantį metrų tegu išasfaltuoja! Jeigu su manimi būtų normaliai kalbėję, taręsi, mes, patys gyventojai, tikrai prisidėtume finansiškai prie kelio laistymo nuo dulkėtumo. Asfaltavimui gal taip pat, tebūnie, prisidėtume.

Bet kodėl viskas nurašoma, esą čia nieko rimto? Situacija tikrai rimta. Aš ne vieną kartą ir kelininkų atstovams sakiau: atvažiuokite pas mane į svečius, aš jus pastatysiu prie tvoros ir skaičiuokite, kiek tų mašinų ir kokiais greičiais per dieną pravažiuoja“, – siūlė gyventoja.

Be to, kėdainietė atkreipė dėmesį į, jos manymu, netolygų investicijų skirstymą tarp skirtingų savivaldybių.

„Radviliškio rajone yra buvę atvejų, kai keliai buvo išasfaltuoti vietose, kuriose gyvena vos keli žmonės, todėl nesuprantu, kodėl mūsų atveju, kai kelias yra intensyviai naudojamas, juo važiuoja sunkiasvoris transportas ir yra gyvenamųjų namų, problema taip ilgai lieka neišspręsta“.

Gudžiūnų seniūnas Vidmantas Cechanavičius pripažįsta, kad Tujų ir Krakių gatvių sankirta yra skaudulys, apie kurį žinoma jau daugelį metų. Tačiau vietos valdžios galimybės čia itin ribotos, nes abi minimos gatvės priklauso valstybiniam kelių tinklui.

„Ką tik buvo paduotas raštas į savivaldybės Saugaus eismo komisiją, o dabar Saugaus eismo komisija persiuntė raštą „Via Lietuvai“.

Aš jau su ta gatve esu turėjęs reikalų anksčiau ir prieš keletą metų iš „Via Lietuvos“ buvau gavęs atsakymą – jie parašė, kad įtrauks gatvę į laukiančiųjų eilę, ir viskas. Bet tai tik pažadas, ir tiek“, – atvirai kalbėjo seniūnas.

V. Cechanavičius neslepia, kad seniūnija stengiasi ieškoti bent minimalių išeičių naudodama savo išteklius, nors teisiškai tai netgi nėra jos tiesioginė pareiga.

„Aišku, ten yra problema žmonėms. Važiuoja mašinos, dulka, bet jau čia visą gyvenimą taip buvo, nes susikerta asfaltas su žvyruotu keliu. Technika dabar vis naujesnė, didesnė – traktoriai, fūros. Aišku, negerai ten.

Bet kažkaip „Via Lietuva“ sunkiai reaguoja. Jie atsakymą atsiųs, bet ar bus iš jo naudos… Jeigu, blogiausiu atveju, jie ten nieko nedarys, tai mes savomis lėšomis pabersime kažkiek tos druskos. Tik tiek tegalime padaryti, nes kelias net ne mūsų, bet nors tiek padėtume gyventojams“, – teigė seniūnijos vadovas.

Paklaustas apie realias perspektyvas sulaukti asfalto dangos, Gudžiūnų seniūnas buvo kategoriškas ir vilčių nedalijo: „Neužmirštas tas kelias, tikrai, bet kad jį išasfaltuos, net nereikia tikėtis. Akademijoje nepadaro kelio, tai Gudžiūnuose tuo labiau nieko nebus“.

„Via Lietuva“ verdiktas: skaičiai asfaltuoti neleidžia, balų pritrūko net laistymui Kelio valdytojos, akcinės bendrovės „Via Lietuva“, pozicija remiasi griežtais skaičiavimais, taisyklėmis ir prioritetais, kuriuose emocijoms ar individualiems prašymams vietos lieka nedaug. Įmonės Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas patvirtino, kad situacija Gudžiūnuose bendrovei yra žinoma, tačiau gyventojų lūkesčiai prasilenkia su valstybine tvarka.

„Reaguodama į gyventojų nuogąstavimus, „Via Lietuva“ įvertino vietos ypatumus ir priėmė sprendimą koreguoti sankryžos eismo organizavimą. Taip pat yra gautas ir šiuo metu nagrinėjamas savivaldybės paklausimas apie minėtą kelio ruožą“, – komentavo V. Radžiūnas.

Kalbėdamas apie galimybę pakloti asfalto dangą, „Via Lietuva“ atstovas pabrėžė, kad kelias į prioritetinius sąrašus apskritai nepatenka.

„2024 metų rugsėjį patvirtinta Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilė sudaryta vadovaujantis socialinio ir ekonominio atsiperkamumo principais: vertinamas eismo intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo, sveikatos, verslo ir kitų svarbių objektų pasiekiamumas.

Minimas žvyrkelis nėra įtrauktas į asfaltavimo pirmumo eilę. „Via Lietuva“ paprastai neplanuoja kelio remonto darbų atskiruose, trumpuose kelio ruožuose – siekiama, kad darbai būtų atliekami vientisame ruože ir būtų užtikrintas jų tęstinumas.

Todėl galimybė iš ilgesnio ruožo išskirti ir asfaltuoti tik kelis šimtus metrų, pavyzdžiui, ties posūkiu ir gyvenamaisiais namais, nėra taikoma.

Išimtiniais atvejais trumpesnių ruožų tvarkymas galimas bendradarbiaujant su savivaldybėmis“, – paaiškino bendrovės atstovas.

Atsakydamas į priekaištus dėl vasarą kylančių dulkių, V. Radžiūnas atskleidė, kodėl kelias nebuvo palaistytas druskos tirpalais, nors formaliai jis yra įtrauktas į programą.

„Kelio Nr. 2003 ruožas nuo 11,356 iki 11,554 km buvo įtrauktas į žvyrkelių laistymo programą, tačiau šiais metais laistymo darbai jame nebuvo atliekami.

Prioritetinė eilė sudaroma įvertinus tris pagrindinius kriterijus – socialinį poveikį, bendrą eismo intensyvumą ir krovininio transporto eismo intensyvumą. Ruožas iš viso surinko 35 balus iš 100 galimų: už socialinį poveikį – 20 iš 60, už bendrą eismo intensyvumą – 10 iš 25, už krovininio transporto eismo intensyvumą – 5 iš 15 balų. Šiais metais buvo laistomi keliai, surinkę 50 ir daugiau balų. Likusi kelio Nr. 2003 dalis su žvyro danga, nuo 6,376 iki 11,356 km, į laistymo programą nebuvo įtraukta. Visas kelio Nr. 2003 ruožas su žvyro danga šiais metais buvo profiliuotas keturis kartus – birželio 12 d., liepos 14 d., liepos 30 d. ir rugpjūčio 31 d. Profiliavimas yra viena iš žvyrkelių priežiūros priemonių, tačiau jis nėra skirtas dulkėtumui mažinti“.

Įdomu tai, kad bendrovės atlikti eismo srautų matavimai rodo visiškai priešingą vaizdą, negu mato vietos gyventojai. Pagal oficialią statistiką, transporto priemonių skaičius šiame kelyje kasmet pastebimai mažėja.

„2025 m. eismo intensyvumo tyrimų duomenimis, kelio atkarpoje vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia 70 transporto priemonių per parą, iš jų 7 – krovininės. Eismo srautas šioje atkarpoje buvo matuojamas du kartus – 2025 m. vasario 25 d.–kovo 3 d. ir rugsėjo 10–16 d.

Eismo intensyvumo duomenys šioje atkarpoje buvo renkami ir ankstesniais metais: 2023 m. VMPEI siekė 110 transporto priemonių per parą, 2024 m. – 92, o 2025 m. – 70. Taigi pastaraisiais metais eismo intensyvumas mažėjo“, – skaičius pateikė V. Radžiūnas.

Saugumą didins keisdami sankryžos statusą Vertindamas gyventojų minimą incidentą, kai vilkikas nuslydo į kiemo pusę, „Via Lietuva“ atstovas pažymėjo, kad tokie įvykiai oficialiuose registruose ne visada atsispindi.

„Nors šioje vietoje nebuvo registruota įskaitinių eismo įvykių, kurių metu būtų nukentėję žmonės, svarbu paminėti, kad eismo sauga vertinama ne vien pagal registruotų eismo įvykių skaičių.

Net ir nesant skaudžių eismo įvykių gali būti nustatomi eismo organizavimo sprendiniai ar infrastruktūros elementai, kuriuos tikslinga tobulinti siekiant mažinti rizikas ateityje. Kalbant apie konkretų atvejį, kai sunkiasvorė transporto priemonė nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir įvažiavo į gyventojos kiemą, „Via Lietuva“ neturi duomenų apie šio įvykio aplinkybes, nes jis nebuvo įskaitinis eismo įvykis.

Neturint oficialaus tyrimo išvadų, nėra tikslinga vienareikšmiškai vertinti jo priežastis. Tokie įvykiai gali būti susiję tiek su vairuotojo veiksmais, tiek su kitais veiksniais, įskaitant kelio infrastruktūros ar eismo organizavimo ypatumus“, – aiškino įmonės atstovas.

Kaip alternatyvų sprendimą eismo saugumui didinti, kelio valdytojas pasirinko eismo prioritetų pertvarkymą:

„Siekdama sumažinti galimas rizikas, „Via Lietuva“ nusprendė perorganizuoti sankryžos eismo organizavimą, pakeisdama pagrindinio kelio kryptį.

Pakeitus eismo organizavimą ir nustačius tiesią pagrindinio kelio trajektoriją, anksčiau pagrindiniu keliu judėję transporto priemonių vairuotojai taps šalutinio kelio naudotojais. Dėl poreikio duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam transportui tikėtinas mažesnis transporto priemonių greitis sankryžos prieigose ir didesnis vairuotojų atidumas, kartu sumažės nuvažiavimo nuo kelio bei kitų eismo įvykių tikimybė.

Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai turės teigiamos įtakos eismo saugai nagrinėjamoje vietoje. Artimiausiu metu bus parengta eismo organizavimo schema ir perduota rangovui įgyvendinti. Rangovas šiuos darbus įtrauks į vykdomų panašaus pobūdžio darbų planą ir juos atliks, atsižvelgdamas į darbų apimtį, turimus išteklius bei nustatytus prioritetus“.

Kartu V. Radžiūnas priminė apie savivaldybių ir gyventojų galimybę finansiškai prisidėti prie infrastruktūros gerinimo.

„Savivaldybės, gyventojai gali finansuoti valstybinės reikšmės kelio asfaltavimo darbus ir taip sutrumpinti jo asfaltavimo laukimo eilę. Tokiu atveju reikia sudaryti su „Via Lietuva“ bendradarbiavimo sutartį ir įsipareigoti finansuoti darbus.

Savivaldybė gali prisidėti prie kelio tvarkymo keliais būdais. Vienas iš jų – perimti kelią savo žinion ir tuomet pačiai organizuoti jo tvarkymą. Taip pat savivaldybė gali prisidėti ir savo lėšomis, sudarydama bendradarbiavimo sutartį su „Via Lietuva“, kuria įsipareigotų finansuoti projektą“.

Visgi Kėdainių rajono savivaldybė į siūlymus perimti kelią ar finansiškai prisidėti prie jo asfaltavimo žvelgia kur kas santūriau. Pasak savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjos pareigaslaikinai einančios Neringos Petrauskienės, toks žingsnis rajono biudžetui taptų nepakeliama finansine kupra.

„Kol kelias priklauso valstybinės reikšmės kelių tinklui, jo priežiūros, saugaus eismo užtikrinimo, dulkėtumo mažinimo ir kitų reikalingų priemonių organizavimas priklauso kelio valdytojo kompetencijai“, – pabrėžė N. Petrauskienė.

Savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymai ir procedūros neleidžia pasirinkti tik vienos probleminės kelio atkarpos – tenka spręsti viso ruožo likimą.

„Vertinant AB „Via Lietuva“ nurodytą galimybę perduoti kelią savivaldybei, svarbu pažymėti, kad savivaldybei nebūtų perduodama tik gyventojams aktuali maždaug vieno kilometro kelio dalis. Turėtų būti sprendžiamas viso 13,473 km ilgio kelio Nr. 2003 perdavimo klausimas.

Tai reikštų, kad savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už konkrečios kelio atkarpos asfaltavimą, bet ir už viso perduoto kelio priežiūrą, remontą, atnaujinimą bei saugaus eismo priemonių įgyvendinimą.

Savivaldybė galėtų svarstyti viso kelio perėmimą tuo atveju, jeigu prieš perdavimą AB „Via Lietuva“ kelią sutvarkytų. Perimti nesutvarkytą valstybinės reikšmės kelią ir kartu prisiimti jo asfaltavimo bei ilgalaikės priežiūros finansinę naštą savivaldybės biudžetui šiuo metu nebūtų pagrįsta“, – savivaldybės poziciją argumentavo N. Petrauskienė.

Akivaizdu, kad kelias, kuriuo per parą pravažiuoja vos 70 automobilių, vargu ar taps prioritetu valstybės mastu. Akivaizdu ir tai, kad dėl kelių namų gyventojų patiriamų nepatogumų keliolikos kilometrų kelio savo žinion savivaldybė taip pat neperims.

Kita vertus, už šių sausų statistinių eilučių stovi konkretūs žmonės, kurių kasdienybė negali būti pamatuota vien vidutiniu metiniu paros eismo intensyvumu. Jiems kiekviena pravažiuojanti sunkiasvorė transporto priemonė reiškia dulkių debesis gyvenamosiose patalpose, gadinamą turtą ir realią grėsmę vaikų saugumui kieme.

Kol „Via Lietuva“ laukia rangovų, kurie pertvarkys sankryžos eismo schemą, o savivaldybė gina savo biudžetą nuo 13 kilometrų nesutvarkyto kelio naštos, Gudžiūnų gyventojams lieka ruoštis dar vienam sezonui. Žiemą jų laukia apledėjęs posūkis, kuriame bet kuri transporto priemonė gali pasikartoti užpernykštį manevrą į kiemo pusnį, o atėjus vasarai – vėl tas pats pažįstamas „safaris“.