Kaip tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Kelių katedroje eismo saugumą dėstantis doc. dr. Kęstutis Skerys, teigiamų eismo kultūros momentų galime pasimokyti iš užsienio šalių. Net jei jie kartais atrodo drastiški ir prasilenkiantys su saugaus eismo principais.
Vairuotojų sąmoningumas, pagarba vieni kitiems, pasak specialisto, ne tik sumažintų chaosą keliuose, bet ir sutaupytų visų vairuotojų laiko.
Spūsčių mažinimui – eksperimentas prie šviesoforo
Tiems, kuriuos siutina automobilių grūstys, mokslininkas siūlo eksperimentą: prieš užsidegant geltonajam šviesoforo signalui, įjunkite pirmą pavarą, o užsidegus žaliam signalui, startuokite ir palaipsniui didinkite greitį iki maksimalaus leistino.
Visai nereikia, kad ratai cyptų: pažiūrėkite į galinio vaizdo veidrodėlį – paskui jus kitas automobilis važiuoja už 150–200 metrų.
Gal tie patys automobiliai susitiks prie kito šviesoforo, bet nežiopsant sankryžą pravažiuos daug daugiau transporto priemonių. Juk sankryžą galima pravažiuoti ne tik 10–20 km/val. greičiu, bet leistinu maksimaliu greičiu, tada daugiau automobilių pravažiuos per vieną šviesoforo ciklą ir sumažės spūstys.
Maskvietiškas greitis
Taip sėkmingai kamščius įveikinėja didžiulių megapolių, pavyzdžiui, Maskvos vairuotojai.
„Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, Maskvoje startuoja visi automobiliai iš karto ir dideliu greičiu, o atstumas tarp automobilių labai mažas ir esant dideliam greičiui tikrai neatrodo saugus. Vairuotojai gerai jaučiasi pilnose, dideliais greičiais lekiančių automobilių gatvių eismo juostose“, – tvirtino K.Skerys. Kita vertus, jeigu mūsų vairuotojai piktinasi Vilniaus grūstimis, eismo saugumo specialistas siūlo pavažinėti Maskvos gatvėmis. Būnant Maskvoje dėstytojui teko stebėtis šio miesto vairuotojų kantrybe įveikiant valandų valandas trunkančias grūstis ir jų tolerancija.
Gerbia lenkų ir vokiečių vairuotojus
Pasak K.Skerio, kantrumu lietuviai vairuotojai irgi nepasižymi: jei kliūtis iš jų pusės, nekantriai ir nervingai bando keisti eismo juostą. Kartais lietuviai vairuotojai visais įmanomais būdais blokuoja iš paskos skubantį automobilį.
„Žinoma, eismo taisyklių turime visi laikytis, bet požiūris, kad nėra ko manęs lenkti, nes aš važiuoju leistinu maksimaliu greičiu, nėra geras“, – sakė VGTU dėstytojas.
„Stebėjausi turkų vairuotojais, kurie geba preciziškai statyti automobilį, prancūzų ramybe vairuojant, kinų sumanumu išlaviruoti sudėtingame eismo sraute, tiesa, nelabai laikantis eismo taisyklių.
Man patinka beprotiškas eismas Stambule, kur vairuotojai ne visada turi kantrybės, bet sumaniai startuoja sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, lengvai laviruoja tarp eismo juostų.
Gerbiu lenkų vairuotojus, kurie jau išmokė lietuvius praleisti kelyje greitesnį ir galingesnį automobilį. Patinka vokiečiai, kurie taip pat greitai pamato lekiantį didesniu greičiu ir jį praleidžia iš karto.
Bet pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: būti sąmoningu eismo dalyviu, saugoti patį save ir kitus eismo dalyvius. Kaip teigia Švedijos ir Norvegijos eismo saugumo specialistai, eismo įvykius 90 proc. lemia žmogaus klaida“, – lygindamas kitų šalių vairuotojų kultūrą, patirtimi dalijosi saugaus eismo specialistas.
Jo manymu, automobilio statymo subtilybių reikėtų pasimokyti iš prancūzų, kurie Paryžiuje palei gatvę taip sustato mašinas, kad norint išvažiuoti, reikia prastumdyti stovinčias šalia. K.Skerį stebino, kad tai pas mus laikoma eismo įvykiu, nes „palietei“ kitą automobilį.
