Senų padangų ir detalių kalnai kiršina kaimynus

Pamiškėje pūpsantys panaudotų padangų kalnai, automobilinės alyvos kvapas paupyje ir kaimynų vaikai, kapstantys prieš kelis mėnesius užkastą seną akumuliatorių. Visa tai vis dar yra Lietuvos kaimų ir nuošalių priemiesčio gatvių realybė.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 9, 2014, 5:20 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 2:52 AM

„Kam patinka šiukšlėse gyventi? – klausia dvylika metų Želsvos kaime Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujantis Drąsius Kisielius. – Yra kategorija žmonių, gyvenančių sąvartyne, tačiau, mano manymu, žmogus turi susitvarkyti savo ūkį. Šiais laikais tai daryti nėra sunku“.

Gyvena kaip šiukšlyne

Žemės ūkio technikos atliekos – akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, alyva, padangos ir kita – priskiriamos prie pavojingųjų atliekų. Išmestos į komunalinių atliekų konteinerius ar, dar blogiau, nuklojusios pamiškes, pakeles, jos ne tik plečia ir taip didėjančius sąvartynus, teršia aplinką, bet ir irdamos išskiria žmogaus organizmui pavojingas chemines medžiagas: sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, šviną, bei elektrolitus.

„Niekur nereikia vežti – paskambini, susitari, atvažiuoja žmonės ir atliekas išveža. Yra atliekų, už kurių išvežimą reikia mokėti, kitos išvežamos nemokamai. Pavyzdžiui, už priduotą akumuliatorių dar ir sumokama“, – kaimynų netvarkingumu stebėjosi D.Kisielius.

Akumuliatorius, kaip ir kitas žemės ūkio technikos atliekas, šalinti kartu su komunalinėmis yra draudžiama.

Pridavus nebenaudojamas technikos dalis išrašomas oficialus atliekų pridavimą patvirtinantis dokumentas. Vėliau šios atliekos yra perdirbamos. Prieš trejus metus Lietuva buvo gavusi oficialų perspėjimą iš Europos Komisijos dėl neegzistuojančios įstatyminės bazės, bet tada Seimo nariai suskubo ir sugebėjo patvirtinti reikalingas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Stengiasi tvarkytis

„Dirbame su rusiškais traktoriais, per metus atliekų tvarkymo bendrovei išvežame apie 100 litrų tepalų. Dėl kitų atliekų – sunku paskaičiuoti, tačiau prireikus priduodame“, – pasakojo ūkininkaujantis D.Kisielius.

Statistika rodo, kad ūkininkai po truputį darosi sąmoningesni ir vis rečiau kaupia šiukšles kiemuose.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ duomenimis, pernai perdirbti buvo priduota 82 tūkst. 940 kg akumuliatorių, palyginus su 53 tūkst. 681 kg 2012 metais, oro filtrų – 7 tūkst. 10 kg, palyginus su 5 tūkst. 919 kg, amortizatorių – 2 tūkst. 29 kg, palyginus su 1 tūkst. 85 kg užpernai.

Tiesa, pernai, palyginus su 2012 metais mažiau priduota padangų: 2013-aisiais šis skaičius siekė 33 tūkst. 783 kg, o užpernai – 41 tūkst. 902 kg. Visas šias atliekas galima perdirbti ir panaudoti dar kartą.

Nepasidavė pagundai

Kauno rajone ūkininkaujantis Danas Dambrauskas su siaubu prisiminė laikotarpį, kai pro pakelės šiukšles būdavo sunku nusigauti iki savo ūkio.

„Ko tik nerasdavome pakelėje, – sakė pamiškėje savo ūkį tvarkantis vyras. – Kartais netgi tekdavo gaišti laiką, kad galėtume nurinkti išmestas atliekas nuo vienintelio į sklypą vedančio tako per mišką. Rinkome ir padangas, ir senas automobilių detales, įvairias pakuotes. Žmonės netgi sugalvodavo panaudotą alyvą pilti po samanomis“.

Pasak D.Dambrausko, daugelis anksčiau traukdavo pečiais ir sakydavo „O kas čia blogo?“ Niekam net nekildavo įtarimas, kad alyvos atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės: varį, cinką, sunkiuosius metalus, chlorintus.

„Pildavo visi, kur papuldavo ir numodavo ranka, nes nebuvo tinkamai veikiančios sistemos. Atrodydavo, kad žmonės tais laikais, prieš gerą dešimtmetį, ir namus galėdavo pasistatyti iš buitinių atliekų“, – aiškino pašnekovas.

Ūkininkas negalėjo atsakyti į klausimą, kas versdavo žmones tai daryti. „Manau, kad jie nesuprasdavo, kad ta pati gamta, kurią teršia, mus maitina. Tačiau skubėti kaltinti irgi nereikia. Sistemos, kuri egzistuoja dabar, nebuvo.

Niekas juk tais laikais net negalvodavo, kad gali savo atliekas priduoti, o už dalį jų – net gauti pinigų. Niekas nebijojo būti baudžiamas, niekas nežinojo, kokios gresia baudos. O dabar viskas reguliuojama įstatymais ir baudomis“, – sakė D.Dambrauskas.

Skiriant baudas prie kompromisų nelinkstama

Kauno rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vytautas Rimas patikino: sukurta atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema veikia, svarbu – ja naudotis: „Jeigu ūkininkas turi nenaudojamą akumuliatorių, jis gali jį priduoti atliekų tvarkymo bendrovei.

Taip pat, kaip ir kiekvienas, aplinka besirūpinantis, žmogus. Stambūs ūkininkai, kurie turi daugiau įvairios technikos, žinoma, visada turi daugiau atliekų. Tad tikrai nebeverta galvoti, kur jas „slėpti“ ar deginti“.

Pasak specialisto, dar prieš dešimtmetį tekdavo sukti galvą, ką daryti su nebetinkamomis naudoti atliekomis, dabar rasti informacijos, kaip jas tvarkyti, nėra sudėtinga.

„Anksčiau žmogus, gavęs baudą už ne vietoje išmestas atliekas, teisindavosi klausimu: „O kur man jas dėti?“ Dabar šio klausimo negirdime, todėl nejaučiame jokio gailesčio skirdami baudas“, – sakė Kauno rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas ir priminė, kad gyventojo, tokiu būdu padariusio žalą aplinkai, laukia bauda nuo 200 iki 400 litų.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.