Todėl kai automobilis neužsiveda temperatūros stulpeliui jau gerokai perkopus nulį, vairuotojai sutrinka – nejaugi ir esant šiltam orui gali netikėtai išsikrauti akumuliatorius? O gal problemų ieškoti kitur?
Dėl kokių priežasčių automobilis neužsiveda orams atšilus portalui lrytas.lt papasakojo patyręs automobilių variklių specialistas ir remonto dirbtuvių „Žydriaus motorai“ šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.
Penkios priežastys, kodėl automobilis neužsiveda šiltuoju metų laiku:
1. Sugedęs radiatoriuje arba cilindrų bloke montuojamas ventiliatoriaus įjungimo daviklis. Jei jis neįsijungia arba įsijungia per vėlai, variklis perkais ir net jei aušinimo skystis neužvirs, silpnai tepamą variklį starteriui prasukti gali būti per didelis krūvis.
2. Kaip ir per šaltąjį sezoną labai svarbu yra sekti akumuliatoriaus būklę. Dėl karščio dalis elektrolito gali būti išgaravusi. Galios netekęs akumuliatorius tiesiog nesugebės prasukti variklio.
3. Variklio aušinimo sistemos, o ypatingai kondicionierius, smarkiai išsekina akumuliatorių. Dėl to gera mintis įlipus į automobilį jį užvesti tik išjungus visą kondicionavimo įrangą.
4. Pasirūpinkite, kad visi aukštos įtampos laidai ir elektros paskirstymo sistema būtų tvarkinga. Užmirštos žvakės taip pat turi tendenciją „pramušti“ kibirkštį ne ten, kur reikia.
5. Ypatingai atidūs turėtų būti 98 oktaninio skaičiaus benziną pilantys vairuotojai. Esant šiltam orui padidėja priešlaikinės detonacijos rizika, o tai vėlgi neleistų prasukti variklio visą jo darbinį taktą.
Ž. Janušauskas pastebėjo, kad šiltu oru problemų dažniausiai kyla pakartotinai bandant užvesti automobilį juo šiek tiek jau pavažinėjus.
Užėjus dideliems karščiams jis rekomendavo negesinti variklio iškart sustojus, o leisti cirkuliacinėms sistemoms atvėsinti bloką. Tai negalioja modeliams, turintiems elektrinius varikliukus, kurie aušinimo skysčio judėjimą užtiktina ir užgesinus variklį.
Taip pat naujuose modeliuose jau diegiama panaši įranga galinti palikti įjungtą variklį, kol jis suka generatorių ir įkrauna aušinimo įrangos išsiurbtą akumuliatorių.
Variklių specialistas patarė vasarą nenaudoti ne tik mineralinės kilmės, bet ir pusiau sintetinės alyvos, o rinktis tik kokybišką sintetinį tepalą. Variklis bus lengviau prasukamas esant ne tik vėsiam, bet ir šiltam orui. Taip pat susidarys mažiau deginių ant uždegimo žvakių ar purkštukų.
„Kaistant varikliui sintetinė alyva išlaiko savo klampumą. Iki 200 laipsnių temperatūros jos darbinės savybės nepakinta, tuo metu pusiau sintetinė ima jas prarasti, o mineralinė tampa vandeniu.
Tada įsivaizduok, kad variklį prasukant vietoj cilindrų įdėklų yra švitrinis popierius“, – nekokybiškos alyvos naudojimo keliamą riziką įvardino Ž.Janušauskas.
