Nuo 1923 metų rengiamos 24 valandų Le Mano lenktynės iš pradžių buvo skirtos varžytis standartiniais sportiniais automobiliais.
Tačiau laikui bėgant vis daugiau dalyvių ėmėsi gaminti specialius prototipus.
Įveiks daugiau nei 5000 km
Šįmet galingiausioje LMP1 prototipų klasėje startuoja pastarąjį dešimtmetį Le Mane dominuojanti „Audi“, šį sezoną ypač greitas „Porsche“, „Toyota“ ir ištvermės lenktynių naujokė „Nissan“, sukūrusi itin įdomų revoliucinės konstrukcijos prototipą.
Žemesnėje prototipų klasėje LMP2 gausu privačių ekipų, daugiausia pasirinkusių „Ligier JS P2-Honda“ automobilius.
Sportinių automobilių klasėse LMGTE-Pro ir LMGTE-Am gausu „Ferrari 458 Italia“, „Chevrolet Corvette“, „Aston Martin Vantage“, „Porsche 911“ ir kitų modelių.
Šeštadienį 15 valandą sėdę į specialiai šioms lenktynėms ruoštus bolidus lenktynininkai važiuos visą dieną ir visą naktį, pasitiks sekmadienio ryto aušrą ir finišuos 15 val. įveikę daugiau nei 5000 kilometrų.
Sportininkai gali sustoti tiktai trumpam – pasikeisti padangų, pasipildyti degalų ir apsikeisti vietomis su komandos kolegomis. Pagal taisykles, kiekvieną automobilį turi vairuoti trys lenktynininkai, taigi kiekvienam tenka prie vairo praleisti vidutiniškai po 8 valandas.
Galima palyginti – tai yra beveik tiek pat, kiek trunka visos Lietuvoje vykstančios 1000 km lenktynės.
Tačiau pajėgiausi Le Mano automobiliai lekia beveik dvigubai greičiau už lietuviškų varžybų nugalėtojus.
Vis dėlto 13,629 km ilgio „Circuit de la Sarthe“ trasoje ištvermės lenktynių dalyviams svarbu ne tik greitis. Per vieną parą jie nuvažiuoja tokį atstumą, kokį „Formulės 1“ lenktynininkai įveikia per 18 lenktynių.
Tai reiškia, kad Le Mano automobilis turi būti ir taupus, ir ypač patikimas.
Į nugalėtojo titulą teoriškai gali pretenduoti bet kurį automobilį vairuojančių lenktynininkų trijulė, tačiau paprastai laurai ir šampanas atitenka galingiausių prototipų LMP1 klasės dalyviams.
Keturi skirtingi požiūriai
Šįmet kova bus itin įdomi, nes keturi dideli automobilių gamintojai varžosi ne tik greičiu ir patikimumu, bet ir iš esmės skirtingomis technologijomis.
„Porsche“ skyrė itin daug dėmesio hibridinei energijos rekuperacijos sistemai, ji „919 Hybrid“ prototipe siekia net 8 megadžaulius, o tai dviem daugiau nei „Toyota“ ir net keturiais daugiau nei „Audi“.
Tai reiškia, kad „Porsche“ sugeba sukaupti daugiausia elektros energijos, kurią į priekinius ratus perduoda iki 400 AG pasiekiantys elektriniai motorai.
Jie papildo benzininį daugiau nei 500 AG V4 formos 2 litrų darbo tūrio variklį su turbina, kurio galia tenka galiniams ratams.
Vos 870 kg sveriantis automobilis jau įrodė savo greitį – kvalifikacijoje visi trys „Porsche“ automobiliai užėmė 3 pirmąsias vietas, o patį greičiausią ratą įveikęs 18-uoju numeriu pažymėto prototipo pilotas Neelas Jani pasiekė naują šių laikų trasos rekordą – ją įveikė vos per 3 min. 16,887 sek.
Tai labai rimtas pareiškimas, dėl kurio labiausiai turėtų susirūpinti praėjusių metų nugalėtoja „Audi“.
Šių metų prototipas „R18 e-tron quattro“ pagamintas remiantis praėjusių metų modeliu, tačiau dėl mažesnių lazerinių žibintų automobilio išorė tapo dar agresyvesnė.
„Audi“ prototipas varomas Le Mane neįprastais degalais – dyzeliu. 4 litrų darbo tūrio V6 formos variklis su turbina turi 558 AG, o dar 272 AG elektros varikliai perduoda į priekinius ratus.
„Audi“ kvalifikacijoje užėmė 4–6 vietas ir aplenkė abu „Toyota“ prototipus.
Japoniškų automobilių gamintojas nepasidavė turbinų madai ir į trasą išleido 3,7 litro darbo tūrio V8 formos varikliu be turbinos varomą prototipą „TS040 Hybrid“.
Visos hibridinės sistemos galia siekia net 1000 AG.
Dėmesio centre – naujokė
Didžiausią metų staigmeną pateikė „Nissan“ – į ištvermės lenktynių trasą leido priekiniais ratais varomą prototipą „GT-R LM Nismo“ su priekyje įmontuotu varikliu.
Jis atrodo itin neįprastai, nes visi kiti prototipai turi variklius, sumontuotus tiesiai vairuotojui už nugaros. Be to, jo priekiniai ratai bemaž dvigubai platesni už galinius.
Į priekinius ratus energiją perduoda 3 litrų darbo tūrio 550 AG V6 formos variklis, o suderinus su hibridine sistema automobilis pasiekia net iki 1250 AG. Tačiau kol kas atrodo, kad šios galios nepakanka – „Nissan“ automobiliai užėmė paskutines vietas klasėje.
Kodėl „Nissan“ pasirinko tokią neįprastą strategiją? Pastarąjį kartą automobilis su varikliu priekyje Le Mano 24 valandų lenktynes laimėjo 1962 metais. Nuo tada visi nugalėtojai buvo su varikliais gale.
Bet „Nissan Motorsport“ technikos direktorius Benas Bowlby neslėpė – kad nugalėtų „Audi“ ir kitus, „Nissan“ negalėjo eiti tuo pačiu keliu, nes konkurentai prototipams tobulinti jau spėjo išleisti milijonus eurų ir sukaupti daugiau nei dešimtmetį patirties.
„Nissan“ lenktynėms pasiruošė vos per metus.
Tad šįmet jiems vargu ar galima tikėtis pergalės, bet B.Bowlby užsiminė, kad trūksta vos keleto bandymų, kad „GT-R LM Nismo“ turėtų net 1600 AG.
Tai reiškia, kad vos pasibaigus šių metų 24 valandų lenktynėms jau verta pradėti laukti 2016-ųjų.
