Pirmą kartą apsilankiusį automobilių entuziastą Oslas gali pastebimai sugluminti.
Kol su kolegomis Baltijos ir Skandinavijos šalių žurnalistais elektriniais „e-NV200 Evalia“ mikroautobusais važiavome nuo traukinių sustojimo iki vietos, kurioje turėjo vykti „Nissan“ organizuota konferencija, prasilenkiau su daugiau elektromobilių, nei teko susidurti per visą savo gyvenimą.
Didesnės stovėjimo aikštelės buvo okupuotos „Mitsubishi i-Miev“, „BMW i3“, „Tesla Model S“ ir kitų modelių.
Vėliau supratau, kad atpažinau tik dalį jų: nuo įprastus vidaus degimo variklius turinčių automobilių beveik nesiskiriančios elektrinės jų versijos (pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“) ilgą laiką man tiesiog praslysdavo pro akis.
Tad kokia gi ta elektromobilių populiarumo Norvegijoje paslaptis?
Iš tiesų, tai anokia mįslė. Apklausos rodo, kad galimybė sutaupyti buvo svarbiausias faktorius 48 proc. pirkėjų. Galima puikai suprasti jo svarbą, nes Norvegijoje paties automobilio kaina prieš mokesčius yra tik ledkalnio viršūnė.
Taršai proporcingi mokesčiai
Populiariausiems modeliams registracijos mokestis svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. O PVM siekia 25 proc. PVM išimtis galioja visiems elektromobiliams, o neseniai ją pradėta taikyti ir perkant lizingu.
Galima palyginti dviejų skirtingų „Volkswagen Golf“ modelių kainas. 115 AG galios elektrinė modifikacija be mokesčių Norvegijoje kainuoja 30 tūkst. eurų, o versija su 110 AG galios, 1,2 l benzininiu TSI motoru 21 tūkst. eurų.
Bet perkant pastarąjį modelį taip pat reikėtų sumokėti 6,8 tūkst. eur. registracijos mokestį ir 5,4 tūkst. eur. PVM.
Susumavus benzininis „Golf“ tampa trimis tūkstančiais eurų brangesnis už elektrinį, o įvertinus išlaidas degalams, tepalams ir kasmetiniams mokesčiams, abiejų automobilių kainos dar labiau išsiskirtų.
Registracijos mokestis Norvegijoje proporcingas automobilio išmetamųjų dujų emisijai, todėl pavyzdžiui „Volvo XC60“ su 3 l benzininiu varikliu kaina be PVM yra 49 tūkst. eurų, o registracijos mokestis siekia net 65 tūkst. eurų.
Užkimšo autobusų juostas sostinėje
Dar yra kasmetinis kelių mokestis, kuris elektromobiliams yra gerokai mažesnis. Vairuotojams taip pat nereikia mokėti kelių rinkliavų, jie yra atleidžiami nuo mokesčių keltuose ir nemoka už stovėjimą miestuose.
Visos minėtos lengvatos kartu su eliminuojamu degalų poreikiu, norvegų vairuotojams leidžia sutaupyti maždaug 1900 eurų per metus.
Elektromobiliais taip pat leidžiama važiuoti autobusų juostomis. Tiesa, dėl didžiulio jų skaičiaus Osle ši lengvata jau ėmė tirpti. Viešajam transportui skirtomis juostomis gali važiuoti tik tie elektromobiliai, kurie gabena bent du asmenis.
Elektromobiliai Norvegijoje yra populiarūs ne tik kaip asmeninės transporto priemonės. Jas savo parkams renkasi ir privačios įmonės. Be jau minėtų privalumų, jos moka 50 proc. mažesnius mokesčius už kiekvieną elektromobilį.
Trūksta modelių įvairovės
Tokios sąlygos gerokai išaugino elektromobilių paklausą. 2015 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, net 17,6 proc. Norvegijoje parduotų lengvųjų transporto priemonių buvo elektromobiliai. Iš viso šalyje jų registruota jau beveik 60 tūkst.
Lankydamiesi šioje šalyje atkreipkite į automobilių numerius – jei pirmosios dvi raidės „E“ ir „L“ prieš jus važiuoja elektromobilis.
Norvegijos elektromobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu sakė, kad pardavimai galėjo būti ir dar didesni, jei rinkoje būtų pasirodę daugiau naujų modelių. Ypač trūksta šeimyninių automobilių. Vieninteliai „Tesla“ ir „Nissan“ siūlo didesnius modelius.
Ji pažymėjo, kad šalis nenori dar labiau didinti atotrūkio nuo kaimynių. Priešingai, reikia, kad Švedija, Suomija ir Danija pradėtų sekti jos pėdomis.
Anot Ch.Bu, elektromobilių klientų ratas per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Jei anksčiau tai buvo tik naujų technologijų entuziastai, dabar konsultuoti tenka pirmą kartą su elektrinėmis pavaromis susidūrusius pensininkus ar jaunas šeimas.
Vienas klientas atsiveda tris
Elektromobilių gamintojai gali džiaugtis ir vartotojų tarpusavio informacijos mainų nauda. Tiek „Nissan“, tiek ir Norvegijos Transporto ekonomikos instituto atliktų tyrimų rezultatai panašūs – maždaug 90 proc. vartotojų yra patenkinti savo elektromobiliais.
Elektromobilių asociacijos atlikta apklausa taip pat parodė, kad kiekvienas patenkintas sudomina tris naujus klientus. Tokiu būdu vadinamoji „apversta piramidė“ plečiasi labai greitai.
Rinkoje automatiškai kyla didesnės modelių įvairovės poreikis. Ir jei daugelyje šalių naujos septynių vietų „Nissan e-NV200“ versijos pristatymą būtų sunku pagrįsti racionaliais argumentais, norvegams pravers bet koks naujas ar atnaujintas modelis.
Juolab, kad dėl mokesčių lengvatų septynių japoniško mikroautobuso versija Norvegijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje.
Naikins mokesčių lengvatas
Vadinamuoju technologijos įvedimo į rinką laikotarpiu elektromobiliams taikytos privilegijos Norvegijoje artimiausiais metais bus panaikintos.
Tai bus daroma palaipsniui. Jau svarstoma galimybė nuo 2016 m. nebeleisti jiems važiuoti autobusų juostomis ir pradėti rinkti mokesčius už stovėjimą. Gali būti, kad sprendimo teisė bus palikta vietos savivaldų atstovams.
Gerokai liūdnesnės naujienos laukia nuo 2018-ųjų, kai bus naikinama PVM išimtis ir dar po dvejų metų bus grąžintas registracijos mokestis.
Visgi, net keičiantis Norvegijos mokesčių politikai, bus siekiama užtikrinti, kad vartotojams bus ekonomiškai naudinga rinktis nulinę išmetamųjų dujų emisiją turinčius automobilius.
Prisimenant į ekologiją orientuotą transporto priemonių apmokestinimą, galima tikėtis, kad elektromobilių įsigijimo kainos Norvegijoje dar ilgą laiką išliks vienos mažiausių Europoje.
