Italų pora niekaip negalėjo apsispręsti, kokios spalvos automobilį rinktis, kol vyras nutraukė beįsiplieskiantį pyktį: „Brangioji, mes daugiau nebesiginčysime. Pirksime du automobilius – vieną juodą, kitą raudoną“.
Išskirtinės galimybės apsilankyti vienintelėje „Bentley“ gamykloje laukiau daugiau nei pusę metų ir tai, ką pamačiau, nukėlė į visiškai kitą pasaulį.
Viduryje laukų
Vingiuotu vidurio Anglijos keliu tarp šimtamečių namų ir ramiai besiganančių avių skriejantis vaiskiai žydras „Bentley“ atrodo lyg ne ten pataikęs išsišokėlis.
Taip pat, kaip ir šios neįprastos kelionės į vos 15 tūkst. gyventojų turintį Kru miestelį tikslas.
Praeityje nedidelis miestelis garsėjo kaip svarbus Didžiosios Britanijos geležinkelio mazgas, o dabar jo pakraštyje stovi niekuo neišsiskiriantis raudonų plytų pastatų kompleksas, įskaitant turinį vertas daugiau nei pusantro milijardo eurų.
Statinių paskirtį išduoda tik neįprastai gausi prabangių „Bentley“ rikiuotė prie durų, kurią papildė ir mane atvežęs „Flying Spur“. Taip į atokioje provincijoje įsikūrusią „Bentley“ gamyklą atvyksta visi svečiai, nuo turtingų pirkėjų iki garsių futbolininkų ir lenktynininkų.
Sąjunga per prievartą
Kru gaminami visi keturi „Bentley“ modeliai – įvairių versijų „Continental GT“, „Flying Spur“, „Mulsanne“ ir naujausias britų pasididžiavimas, visureigis „Bentayga“.
„Bentley“ iki šiol gaminami rankomis, o pamatyti galima ne tik automobilių konstravimą, bet ir išskirtines odos bei medžio apdailos studijas. Jose specialistai iš aukščiausios kokybės medžiagų gamina sėdynes, vairus bei medines detales, nenusileidžiančias prabangiausiems dizainerių kūriniams.
Prieš patenkant į gamyklos vidų, lankytojus pirmiausia pasitinka nedidelis muziejus su pačiais svarbiausiais „Bentley“ modeliais. Tarp jų – ir pats pirmasis, 1921 metais pagamintas EXP2, ir milžiniškas, 8 litrų varikliu varomas limuzinas, kurį W.O.Bentlis sukūrė 1930-aisiais, kaip tik įsisiautėjus ekonominei krizei visame pasaulyje.
Tai „Bentley“ ilgam įstūmė į didžiausio konkurento „Rolls-Royce“ rankas. Ši dviejų nesutariančių įmonių sąjunga baigėsi tik 1998 metais, kai „Bentley“ įsigijo „Volkswagen“ koncernas, o „Rolls-Royce“ valdymą perėmė BMW.
Nuo detalės iki automobilio
Ketvirtajame dešimtmetyje statyta gamykla iš išorės nė kiek neprimena modernių plieno ir stiklo angarų.
Bet už raudonų plytų sienų slypi ypatingai švari ir šviesi erdvė, pilna įrangos, automobilių ir, kas nėra įprasta šiuolaikinėse gamyklose, žmonių.
Gamyklos dydis nė iš tolo neprilygsta didžiųjų automobilių gamintojų salėms ir labiau primena jaukias dirbtuves.
Pastato centre – 400 metrų ilgio „Continental GT“ surinkimo linija. Nuo jos kasdien nurieda po 48 automobilius, o nuo vieno modelio surinkimo pradžios iki pabaigos praeina pusantros dienos.
Jos pakraščiuose išrikiuoti jau pagaminti, patikrinimo laukiantys automobiliai, vežimėliai su detalėmis, sėdynių ir vairų meistrų darbo vietos bei poilsio kambariai.
Dar viena surinkimo linija vingiuoja palei salės kraštą. Ji skirta naujiesiems „Bentayga“ visureigiams, kurie išstūmė prabangiųjų „Mulsanne“ limuzinų surinkimą į kitą pastatą.
Rankų darbo studija
Nuo pat tos akimirkos, kai palubėje vingiuojančiu keltuvu tuščias automobilio karkasas atskraidinamas iš sandėlio į surinkimo liniją, prie jo ima dirbti įgudę mechanikai. Robotai „Bentley“ surinkimui visiškai nenaudojami.
Įdomu, kad pirmas darbas surinkimo linijoje yra ardymas – nuo kėbulo nuimamos durelės, kurios siunčiamos į apdailos studiją, bei didžiuliai, iš vientiso aliuminio lakšto išspausti sparnai.
Jie saugomi nuo subraižymų atliekant pirmuosius darbus: montuojant elektros instaliaciją, automobilio pedalus, prietaisų skydelį, garso izoliaciją ir kitą įrangą.
Nuo įbrėžimų gamykloje saugomasi itin atidžiai – darbuotojai dėvi uniformas be jokių atvirų metalinių detalių, prieš darbą turi nusiimti visus laikrodžius bei aksesuarus, o vestuvinius žiedus turi apsiklijuoti specialia lipnia juosta.
Lėtai judančiame keltuve įtvirtintas sportinio automobilio kėbulas kiekvienoje darbo vietoje užsibūna apie 8-9 minutes. Keturi mechanikai per tą laiką turi spėti atlikti visą jiems skirtą darbą, nes jam išsekus darbo imasi jau kiti specialistai.
Bet skubos ir chaoso nematyti – akivaizdu, kad per 13 metų „Continental“ gamyba sustyguota nepriekaištingai.
Tūkstančiai žmonių
Vien prie „Continental“ linijos dirba apie 1,5 tūkst. žmonių. Jų darbo diena prasideda 7 val., o baigiasi 15 val. 30 min. Lygiai vidurdienį gamykloje nuskamba skambutis lyg mokykloje, reiškiantis pietų pertrauką.
Antros pamainos čia nėra, nes tam reikėtų dar antra tiek specialistų, kurių „Bentley“ ir taip ieško ne tik D.Britanijoje.
Bene įspūdingiausias veiksmas surinkimo linijoje vadinamas mašinos ir variklio sutuoktuvėmis.
Kai automobilyje jau sumontuoti įvairūs vidiniai mechanizmai, ateina laikas įmontuoti variklį. Jis su pavarų dėže ir dalimi važiuoklės būna sukomplektuojamas gamybos linijos atšakoje ant specialaus vežimėlio, kurį milžiniškas grindyse įmontuotas magnetas atitempia iki pagrindinės gamybos linijos.
Tuomet kėbulas leidžiamas ant variklio iš viršaus ir mechanikai abi dalis sujungia 36 varžtais.
Švelniausia oda ir paprasčiausias įrankis
Ne mažesnį įspūdį palieka ir odos bei medžio apdailos gamyba. Oda į „Bentley“ gamyklą atkeliauja iš Italijos, o šios šalies specialistus ji pasiekia iš Skandinavijos, mat šaltas klimatas užtikrina tai, kad gyvulys nebuvo sukandžiotas musių ir ant odos neliko randelių.
Automobiliams naudojama vien tik jaučių oda, nes ji tvirtesnė bei didesnė, nei karvių.
Prieš kerpant detales specialistai ryškioje šviesoje apžiūri kiekvieną odą ir pažymi patempimus, įbrėžimus ir kitokius defektus. Jie automobilio salone negali atsirasti.
„Continental GT“ salonui paprastai sunaudojama apie 10 odų, „Flying Spur“ – 12-14, o „Mulsanne“ – net 17 odų. Gamintojo teigimu, gyvuliai nėra žudomi tik dėl odų, jie auginami mėsos pramonei.
Iškirpta oda vėliau, jei reikia, paklijuojama arba siuvinėjama ir keliauja į sėdynių siuvimo cechą. Čia apie 20 siuvėjų kasdien rankomis pasiuva salono apmušalus visiems 48 nuo linijos nuriedantiems automobiliams, o dar šeši specialistai apsiuvinėja vairus.
Jų darbo įrankiai išliko bemaž nepakitę nuo pat gamyklos įkūrimo. Ant vairo užtempta oda siuvama paprasta tvirta adata, o skylutės praduriamos yla, kokių galima rasti rankdarbių parduotuvėse.
Idomiausia dalis – kaip meistrai sugeba išmatuoti, kad tarpai tarp dygsnių būtų idealiai lygūs? Tam naudojama paprasčiausia valgomoji šakutė.
Kalbama, kad kartą per amatų mugę „Bentley“ palapinėje apsilankiusi D.Britanijos karalienė Elžbieta II nusistebėjo, ar ir jos automobilio vairui buvo naudotas toks paprastas darbo įrankis. Bet meistras iš po stalo ištraukė kitą šakutę ir atsakė: „Ne, Jūsų didenybe, jūsų automobilio vairą siuvau su sidabrine šakute“.
Brangiausio medžio laukia keletą metų
Salono spalvų pasirinkimas – nuo juodos iki baltos ar ryškiai salotinės; dviejų spalvų ar su daiktadėžėse paslėptais spalvotais apmušalais.
Kuriant medžio apdailą įsikiša ir gamta. Medžio lukštas „Bentley“ automobiliuose visuomet klijuojamas veidrodiniu būdu, todėl niekuomet negali žinoti, koks raštas išryškės.
Vienas iš labiausiai šokiruojančių pavyzdžių – studijoje saugomas keleivio oro pagalvės dangtis, ant kurio užklijavus lukštą medžio rašte išryškėjo kaukolė. Automobilio pirkėjas atsisakė priimti mašiną su tokiu simboliu ir jam buvo pagaminta nauja salono detalė.
Apdailai naudojama tik medžio šaknis, nes po žeme susiformavusioje medienoje matyti daugiau margumo ir tekstūros.
Populiariausias pasirinkimas – graikiškas riešutmedis, bet vairuotojai gali rinktis ir tokią egzotiką, kaip sekvojas, kurias draudžiama kirsti, todėl gamintojas turi laukti metų metus, kol medis nuvirs natūraliai ir tuomet dėl jo šaknies varžytis aukcione.
Suklijuotos detalės penkis kartus lakuojamos specialiu aparatu, o galiausiai poliruojamos rankomis.
Gamyklos atstovai pusiau juokais sako, kad galutinę automobilio išvaizdą riboja tik pirkėjo fantazija ir piniginė.
„Continental GT“ kaina viršija 200 tūkst. eurų, o „Mulsanne“ kainuoja bent dvigubai daugiau. „Bentayga“ kaina prasideda nuo 315 tūkst. eurų, bet tai ne riba, nes tokiame automobilyje derantys lagaminai bei šampano šaldytuvas – praktiškai privaloma.
