Aštrių formų superautomobilis nepalieka abejingų nei stovėdamas, nei važiuodamas. Tuo įsitikinau pati, trečiadienio vakarą trumpai išbandžiusi „Gallardo LP 560-4“ Vilniaus gatvėse.
Gamintas net 10 metų, nuo 2003-iųjų iki 2013-ųjų, „Gallardo“ ne be reikalo tapo tikra „Lamborghini“ ikona. 5,2 litro darbo tūrio, V10 formos 570 AG varikliu varomas superautomobilis savo nekantriu riaumojimu užsiminė, kad miesto režimas jam – tik apšilimas.
Jo elgesys niekuo neprimena patogių ir švelnių kasdieninių automobilių. Vos užvedus automobilį jis primena apie savo galią stipriu, staigiu urgztelėjimu. Pradėti važiuoti taip pat nėra paprasta. Nors automobilyje yra automatiškai jungiama mechaninė pavarų dėžė, jis nepajuda iš vietos nenuspaudus svirtelių ir mygtukų kombinacijos.
Stoja akimirksniu
Pirmą kartą prisiliesti prie stabdžių taip pat reikia atsargiai. Iš anglies pluošto ir keramikos pagaminti „Gallardo“ stabdžiai tokie galingi, kad net atsargiai prie jų prisilietus pirmas kartas buvo panašus į bandymą stabdyti „automatą“ kaire koja.
Akceleratoriaus pedalas ne mažiau jautrus, todėl norint laikytis KET reikia nuolat žvilgčioti į spidometrą.
Vis tik geriausiai įspūdinga „Gallardo“ galia ir trauka atsiskleistų lenktynių trasose ar neribotuose Vokietijos greitkeliuose, nes lietuviškos gatvės su šiuo automobiliu pasirodo esančios tiesiog siaubingos. Nedaug tepadeda ir išmani elektronika, kuri nuolat skaičiuodama kelio nelygumus reguliuoja važiuoklės minkštumą.
Tačiau susitaikius su tam tikrais nepatogumais ir 25 l/100 km siekiančiu apetitu „Gallardo“ įmanoma naudoti kaip kasdieninį automobilį. Tai įrodo ir poros tokių modelių savininkai, dažnai matomi Vilniaus gatvėse.
Dėmesio centre
2011-aisiais pagamintą superautomobilį į Lietuvą atsigabenęs Kirilas Ososovas taip pat nevengia su „Lamborghini“ pasivažinėti savo malonumui. Jis jau anksčiau su kolega įsigijo „Ferrari 360 Spider“ kabrioletą ir abu automobilius leidžia pavairuoti visiems norintiems. Apie 15 minučių trunkantis pasivažinėjimas laisvalaikiodovanos.lt puslapyje kainuoja 55 eurus.
„Jie labai skirtingi, bet gerai papildo vienas kitą“, – abu superautomobilius lygino jų šeimininkas. Beveik 8 metais senesnis „Ferrari 360 Spider“ turi mažiau galios už „Gallardo, bet yra dar standesnis ir artimesnis lenktyniniams bolidams.
K.Ososovas neslėpė, kad „Gallardo“ kainavo kaip geras butas Vilniaus senamiestyje – 125 tūkst. eurų. Dar nemažai atsieina ir automobilio eksploatacinės išlaidos.
Vien „Gallardo“ anglies pluošto-keramikos stabdžių komplektas kainuoja 30 tūkst. eurų, o artimiausia vieta, kur galima atlikti techninę priežiūrą yra Estijoje. Tiesa, „Ferrari“ į servisą tenka vežti dar toliau – iki pat Suomijos.
Lietuvių „Gallardo“ išsiskiria itin gausia komplektacija. Be itin galingų stabdžių su ryškiai raudonais kaladėlių laikikliais, akį traukia anglies pluošto veidrodėliai bei galinis sparnas. Itin žemą automobilio priekį įvažiuojant į garažą galima pakelti pneumatine pakaba, o prie standartinių 560 AG dar 10 „arklių“ prideda titaninė dujų išmetimo sistema.
Kas iš to? V10 „orkestro“ garsas įsiskverbia iki pat kaulų, o sustojus prie sankryžos galinio vaizdo veidrodėlyje matyti ne savo tojotoje nuobodžiaujantis vairuotojas, bet į „Lambo“ uodegą nutaikytas išmanusis telefonas.
