Šimtuoju bandymų modeliu tapo atsitiktinai parinktas serijinės gamybos dabartinės laidos „Audi A4“. Šis modelis testuotas dirbtinėmis priemonėmis sukuriant ekstremaliausias automobilio eksploatavimo sąlygas bei imituojant automobilio senėjimo procesą.
„Atsparumo testai patvirtina produkcijos kokybę visomis, kokiomis tik įmanoma pasaulyje, eksploatavimo sąlygomis“, – taip preliminarias tyrimo išvadas komentavo „Audi“ medžiagų atsparumo poskyrio vadovė Sylvia Droll, nors išsamių šimtojo tyrimo rezultatų dar teks palūkėti.
Kaip vykdomas testas?
Per nepilnus penkerius bandymų mėnesius, tiksliau, 19 savaičių, imituojami per 12 ne ypač agresyvios automobilio eksploatacijos metų kylantys iššūkiai.
Tam pasitelkiami įvairūs realiomis eismo sąlygomis vykstantys reiškiniai – kelio dulkės, rūgštus lietus, druska barstoma žiemos kelio danga, nuvažiavimas nuo asfalto, purvo vonios ir pan. Tik viskas vyksta pagreitintu režimu.
Minėtas testas susideda iš penkių etapų. Pirmiausiai automobilis talpinamas į klimato kamerą, kurioje palaikoma 35 laipsnių pagal Celsijų aplinkos temperatūra ir tvyro druskingas rūkas.
Kitame etape formuojamas tropinis klimatas su vyraujančia 50 laipsnių aplinkos temperatūra ir 100 proc. oro drėgnumu.
Trečiajame etape aplink automobilį sustatoma 80 halogeninių lempų, kurių kiekvienos galia siekia 1200 vatų. Šiomis lempomis intensyviai švitinamas automobilio kėbulas, kontroliuojant, kad jis neįkaistų daugiau, nei iki 90 laipsnių.
Taip bandoma įsitikinti, kad kėbulo dažų danga ir salono vidaus spalvos neišbluks net intensyvioje saulėkaitoje.
Po bandymų išardo
Ketvirtajame etape imituojamas važinėjimas už Poliarinio rato. Suformuojama minus 35 laipsnių aplinka, o pats automobilis įtvirtinamas ant vibracinio stendo, kur jis purtomas, kratomas ir trankomas sukeliant kėbulo įtempimus bei variklio ir kitų svarbių mazgų tvirtinimo elementų nuovargį, susidarantį važinėjant realiomis bekelės sąlygomis.
Tuo pačiu metu vykdomi ir penktojo etapo bandymai. Pertraukose tarp šaldymo ir kratymo ciklų vairuotojai – bandytojai su juo važinėja atviruose bandymų poligonuose pagal nustatytą programą esant tuo metu vyraujančioms oro sąlygoms.
Kiekvienas INKA testuose dalyvaujantis automobilis įveikia 12 tūkstančių kilometrų bendrą ridą bandymų poligonuose ir ant riedėjimo stendo.
Bandomą automobilį gaubia rūkas, plauna gėlas ir sūrus vanduo, o ant kėbulo ir stiklų tyška purvas bei žvyras. Po visų bandymų automobilį išardo ekspertai į maždaug 600 dalių ir įvertina kiekvienos iš jų atsparumą, nusidėvėjimą ir išryškėjusias silpnąsias vietas.
