Vairuotojai prie to jau priprato, bet tokie skirtumai atsirado dar prieš 60 metų, kai Vilniuje buvo ruošiamasi naujai transporto rūšiai, kuri būtų kardinaliai pakeitusi sostinės vaizdą.
Daugelis stebisi plačiomis žaliosiomis juostomis Laisvės prospekte, T.Narbuto gatvėje, nežinodami, kad jos buvo skirtos tramvajų trasoms įrengti.
Tramvajus išstūmė troleibusai
Prieš šešiasdešimt metų į Vilniaus gatves išvažiavo pirmieji troleibusai, perdaryti iš tramvajų modelio. Dauguma dabartinių troleibusų yra kapitališkai remontuoti ir nuriedėję per milijoną kilometrų.
Iš stoties į Antakalnį 1956 metų lapkritį pradėjo kursuoti aštuoni troleibusai. Jų istorija bent kelis kartus buvo susijusi su tramvajais.
Nors sunkiai, troleibusai gyvuoja iki šiol. Galima sakyti, kad būtent jie užkirto kelią tramvajams.
Perkėlus kontaktinį tinklą, šiomis gatvėmis turėjo važinėti tramvajai. Išstumti troleibusus turėjo ir greitaeigis tramvajus, tačiau taip neįvyko.
Ryga nužingsniavo toliau
Pirmieji troleibusai Vilniuje buvo rusiški. Tai 1956 m. pagaminti MTV-82D, perdaryti iš tramvajaus MTV-82 modelio, kursavusio Maskvoje.
Tai išduoda santrumpa MTV – „Moscow Tram Vehicle“. Šie troleibusai važinėjo ne tik Vilniaus, bet ir Rygos, Kijevo bei tuomečio Dniepropetrovsko gatvėmis.
Rygoje atsirado ir linijų, kuriomis kursavo MTV-82 tramvajai, o Vilnius jų taip ir neįdiegė.
Tramvajaus projektas Vilniuje buvo ne kartą kuriamas, bet vėliau ir palaidojamas.
Pavyzdžiui, sovietmečiu nedaug trūko, kad Laisvės prospektu, T.Narbuto gatve į stotį važinėtų šios transporto priemonės. Jos taip pat turėjo pasiekti statomą Pilaitės rajoną.
Tam buvo ne tik projektuojamos gatvės, bet ir parengti visi dokumentai, planai, brėžiniai.
Prieš keletą metų buvo kilusi greitaeigio tramvajaus idėja. Jo linija iš stoties į Santariškes būtų išstūmusi troleibusus, nes siaurose Senamiesčio gatvėse šios dvi transporto priemonės nebūtų tilpusios. Tačiau ir šis projektas nebuvo įgyvendintas, o troleibusai taip ir liko.
Kodėl Vilniuje nepavyko įdiegti tramvajų? Galbūt ir dėl to, kad čia tvirtas pozicijas užėmė troleibusai. 1970 metais troleibusų parkas turėjo net 203 troleibusus. Pagal šį skaičių jis pasaulyje užėmė šeštąją vietą. O pagal maršrutų ilgį (81 kilometras) Vilnius pasaulyje buvo penktojoje vietoje.
Rusiškų jau nepamatysime
Nors rusiški troleibusai MT-82D Vilniuje neužsibuvo, juos pakeitusius čekoslovakiškus „Škoda 8Tr“ atskirti buvo sunku. Mat 1960 metais pasirodžiusios šios transporto priemonės buvo labai panašios į rusiškus troleibusus.
Kaip ir rusiški troleibusai, šie taip pat kursavo ne tik Vilniaus, bet ir Rygos, Kijevo, Dniepropetrovsko gatvėmis.
Tiesa, jau po metų troleibusų išvaizda pradėjo keistis, kai į Vilnių atkeliavo „Škoda 9Tr“. Vienas toks atnaujintas troleibusas likęs iki šiol – jį gatvėse galima retkarčiais pamatyti kursuojantį užsakomaisiais reisais.
Kasdien keleivių jis nebevežioja, nes greitai subyrėtų.
„Škoda 9Tr“ Vilnius pirko itin daug, tad šie troleibusai gatvėmis važinėjo net iki 2004 metų. Tada juos pakeitė lenkiški „Solaris“ troleibusai, o kiek anksčiau sostinėje pradėjo riedėti „Škoda 14Tr“.
Dovanojo pirmąjį bilietą
Įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ saugomas ir vienas pirmųjų troleibuso bilietų. Jį padovanojęs vilnietis pasakojo, kad jo tėvas labai norėjo pasivažinėti pirmuoju troleibusu. Jis ir išsaugojo bilietą.
Pirmuosiuose troleibusuose nebuvo komposterių. Bilietus parduodavo konduktorės, juos atplėšdamos iš didžiulės ritės.
1980-aisiais į tuometį troleibusų parką atėjęs dirbti dabartinis „Vilniaus viešojo transporto“ technikos direktoriaus pavaduotojas Jurijus Komarovas prisiminė, kaip buvo plėtojamas troleibusų kontaktinis tinklas.
Tais laikais jis plėtėsi Justiniškėse ir Saulėtekyje. Iki tol visi troleibusai apsisukdavo Antakalnio transporto žiede.
„Kad niekam netrukdytų, troleibusų parkas Žolyno gatvėje buvo statomas užmiestyje, pelkėtoje vietoje. O dabar jis apsuptas gyvenamųjų namų“, – pasakojo J.Komarovas.
Varikliai žiemą sausesni
Ateina žiema. Drėgmė, gatvėse barstoma druska troleibusams – peilis. Ar taip būdavo ir anksčiau?
J.Komarovas teigė, kad anksčiau buvo dar blogiau: „Dabar jau žinome skaudamas vietas, esame kai ką sugalvoję.“ Kad troleibusus apsaugotų nuo drėgmės, Vilniaus vežėjai sumanė žiemą sumažinti variklio aušinimo angas.
Taip variklis pats save džiovina, į vidų papuola mažiau drėgmės ir druskos.
Vilniaus vežėjai sugalvojo ir kaip troleibusus gelbėti nuo kitos žiemą ištinkančios bėdos – užšąlančios pneumatinės sistemos. Dėl to neveikia stabdžiai, neįmanoma atidaryti durų.
Dabar visuose troleibusuose yra įrengti sausintuvai. Deja, bet visiškai šios problemos išvengti nepavyksta. Todėl, kaip ir ankstesniais metais, troleibusai žiemą stoja.
„Nebūtina, kad vanduo bėgtų kibirais ir paskui sušaltų. Užtenka kelių lašelių, kad užšaltų vožtuvas, ir pneumatinė sistema neveikia“, – aiškino J.Komarovas.
Duobės problemų nekelia
Variklių problemų dabar beveik nepasitaiko, bet dėl duobėtų gatvių kenčia važiuoklės.
J.Komarovas prisiminė, kai Gedimino prospektas dar buvo nerekonstruotas ir ties buvusia „Vaikų pasaulio“ parduotuve įveikdami sankryžą troleibusai tiesiog linguodavo įveikdami nelygumus.
Dėl to per dieną sulūždavo net iki 15 lingių. Kentėdavo ir troleibusų kėbulai. Jie paprasčiausiai įtrūkdavo.
Vežėjai lengviau atsiduso, kai troleibusus „Škoda 9Tr“ pradėjo keisti „Škoda 14Tr“, kuriuose pakabos pneumatinės. Jos sušvelnino smūgius kėbulams, bet pradėjo sproginėti pneumatinės pagalvės.
„Dabar gatvių duobės nėra didelė problema. Troleibusų kėbulai nebelūžta dėl didelės apkrovos. Nebent jie rūdija“, – aiškino J.Komarovas.
Remontuoti nebeapsimoka
Nors vežėjai mėgina gelbėti senus troleibusus, jie įžengia į pensinį amžių. Visiems troleibusams „Škoda“ jau atliktas kapitalinis remontas. Antrą kartą taip jų remontuoti neapsimoka, tad senos griuvenos nurašomos.
„Škoda“ troleibusų rida viršija milijoną kilometrų. Per metus troleibusas nuvažiuoja nuo 70 iki 120 tūkst. kilometrų.
Be to, troleibusas sustoja kiekvienoje stotelėje, o eismas mieste intensyvus.
Kad troleibusai gražiau atrodytų, remontuodami juos vežėjai buvo atsisakę kniedžių. Skardas prie kėbulo jie klijuodavo. Tai pasiteisino – kėbulai mažiau rūdydavo, troleibusas dailiau atrodydavo.
Tačiau dabar kapitališkai remontuojant senus troleibusus to nebepadarysi. Jų kėbulai tiek surūdiję, kad skardų priklijuoti nebeįmanoma.
Vežėjai bando gelbėtis įsigydami nenaujų „Škoda“ troleibusų. Tad dabar Vilniaus gatvėmis važinėja Taline, kai kuriuose Čekijos miestuose naudoti troleibusai.
Tačiau ir „Škoda 14Tr“ troleibusų Europoje sunku surasti. Jie važinėja tik Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje. Kai kurios detalės troleibusams „Škoda 14Tr“ jau nebegaminamos.
Vilniaus vežėjai neberanda kompresorių, hidraulikos detalių. Tad kai ką patys restauruoja, sudegusias rites pervynioja.
Langus raižydavo centais
Vis dėlto „Vilniaus viešojo transporto“ technikos direktoriaus pavaduotojas pasidžiaugė augančia keleivių kultūra. Anksčiau į parką troleibusai grįždavo labiau nusiaubti nei dabar.
Ant troleibusų langų dar galima pamatyti pribraižytų įvairių užrašų. Pasirodo, dėl to galima kaltinti senuosius lietuviškus baltus centus. Aliuminio monetos briauna puikiai tikdavo langų stiklams braižyti.
Anksčiau būdavo labai pjaustomos ir troleibusų dermantino sėdynės. Jos būdavo skirtingų spalvų, tad sovietinio deficito laikais dirbtinė oda būdavo ne tik niokojama, bet ir vagiama, tarkime, krepšiams siūti.
Kai Vilnius įsigijo pirmuosius troleibusus medžiaginėmis sėdynėmis, vežėjai labai baiminosi, kad bus suniokotos ir jos, tačiau jų chuliganai nelietė.
J.Komarovas negalėjo atsakyti į klausimą, kieno sumanymas visuose troleibusuose dermantino sėdynes keisti medžiaginėmis, nors į jas labiau įsigeria bjaurūs kvapai, o aplaistytų skysčiais jau neišvalysi. Kas kita dermantinas – jį nuvalius dėmių nelieka.
Tik atsirado nauja bėda – grafičiai. Kartais dažais, žymekliais troleibuso salonas taip ištepliojamas, kad tenka pakeisti visą apdailą.
