Nemažai žmonių į tokį dalyką žiūri atsargiai, nes tiki, kad padidėjęs galingumas gali pakenki varikliui – suges svarbios detalės, sumažės resursas, sutriks sistemų veikimas.
Tuo metu lrt.lt kalbinti variklio galios didinimu užsiimantys ekspertai teigia, kad labiausiai reikia bijoti nekvalifikuotų specialistų, o automobilio gedimai atsiranda ne dėl galios padidėjimo, bet dėl netinkamos priežiūros.
Visų pirma, reikia pabrėžti, kad galios didinimas perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį tikrai nėra būtinybė. Dažniausiai tokia paslauga naudojasi žmonės, kurie nori pagerinti savo automobilio dinamines savybes. Nemažai vairuotojų į tokius darbus atliekančias įmones kreipiasi ir dėl to, kad tikisi, jog šis procesas padės sumažinti degalų sąnaudas.
Tuo metu skeptikai teigia, kad tokie pakeitimai sumažina variklio resursą ir kenkia ne tik jo ilgaamžiškumui, bet ir kitiems svarbiems elementams, pavyzdžiui, turbinai. Tačiau lrt.lt kalbinti specialistai akcentuoja, kad yra labai daug subtilybių, kurios ir gali lemti gedimus.
Gamintojas siekia geriausio rezultato
Nemaža dalis vairuotojų teigia, kad tik tai, ką sukūrė gamintojas, gali veikti tinkamai ir efektyviai. Tokios pat nuomonės laikosi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Saugirdas Pukalskas.
„Tiesiog neįmanoma padaryti geriau nei gamintojas. Gamintojas nori ir visada stengiasi padaryti kuo geriau, kad tenkintų visus reikalavimus ir vartotojų poreikius. Tie, kurie užsiima tobulo dalyko tobulinimu, gali tik pabloginti, bet ne pagerinti“, – savo nuomonę apie variklio galios didinimą programiniu būdu lrt.lt išsakė S. Pukalskas.
Profesorius pasakojo, kad yra tekę patikrinti ne vieną automobilį, kuriam buvo atliktas variklio valdymo kompiuterio perprogramavimas ir neretu atveju rezultatai neatitiko to, ką teigė šiuos darbus atlikę specialistai.
„Teko matuoti tokių automobilių galingumą. Dažniausiai galia nepadidėdavo tiek, kiek buvo deklaruojama. Antras dalykas, labai dažnai ekologiniai rodikliai būdavo didesni nei iki programavimo.
Degalų sąnaudos gali pakisti, dažniausiai į neigiamą pusę. Tačiau svarbiausia ekologija, nes dažniausiai, kai atliekamas variklio valdymo kompiuterio perprogramavimas, yra nežiūrima į ekologinius parametrus ir jie nėra kruopščiai analizuojami“, – dėstė S. Pukalskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad padidėjęs variklio galingumas gali pakenkti ne tik pačiam varikliui, tačiau ir kitiems elementams. Pavyzdžiui, kurdami variklį ir jo valdymo programą gamintojai atsižvelgia į komponentų suderinamumą.
Sukuriama tokia programa, kuri užtikrintų, pavyzdžiui, nuoseklų ir tvarų turbinos, vožtuvų, kuro įpurškimo sistemos darbą. Galiausiai, net jeigu pavyksta padidinti galią ir kažkokiu būdu išlaikyti visas normas, reikia atsižvelgti ir į kitus komponentus, kurie tiesiogiai susiję su variklio galingumu.
„Įtaką gali padaryti ir transmisijos veikimui. Jeigu galia padidinima, o transmisija tam nepritaikoma, tai ji gali tiesiog neatlaikyti. Todėl būtina atsižvelgti ir į tai“, – teigė S. Pukalskas.
Genda ne dėl galios padidėjimo, o dėl prastos priežiūros
Tai, kad po variklio galios didinimo sugedo vienas ar kitas komponentas, galėjo nulemti skirtingos priežastys. Viena jų – blogai atlikti programavimo darbai tam naudojant netinkamas priemones. Kita labai dažna priežastis – netinkama automobilio priežiūra.
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į automobilio ridą. Naivu tikėtis, kad 15 metų automobilis iš tikrųjų yra nuvažiavęs 200 tūkst. kilometrų. Dažniausiai rida būna atsukta, o realus automobilio įveiktas atstumas yra bent du ar tris kartus didesnis.
Natūralu, kad tokio automobilio variklio ir aplink jį esančių komponentų nusidėvėjimo lygis yra didelis ir, pavyzdžiui, turbina jau pasiekusi savo resurso limitą, todėl ir taip ne pirmos jaunystės variklį apkrovus dar didesniu darbu, savaime suprantama, kad gali kilti gedimų“, – vieną iš versijų, kodėl po variklio galios didinimo darbų atsiranda gedimų, įvardijo I. Burinskas.
Sostinėje variklio galios didinimus atliekančios įmonės „Insane“ specialistas Nauris Gliebus teigė, kad jų darbe neretai pasitaiko, kai jau dėl esamų gedimų variklio galios didinimo darbus atlikti atsisakoma.
„Prieš pradedant darbus, visuomet kritiškai svarbu yra atlikti automobilio diagnostiką važiuojant su juo gatvėje ir stebint momentinius parametrus. Liūdna, tačiau 10–20 proc. klientų nusprendžia galią didinti tuomet, kai automobilis dėl gedimų nebevažiuoja taip, kaip važiavo anksčiau“, – teigė N. Gliebus.
Jis pridūrė, kad galios padidėjimas labai priklauso nuo automobilio būklės.
„Galios prieaugis labai priklauso nuo automobilio variklio būklės. Du identiški automobiliai, kurių vienas su labai tvarkinga, o kitas su labai liūdna priežiūros istorija, gali parodyti radikaliai skirtingus rezultatus.
Iš praktikos galima sakyti, jog jei viskas gerai dažniausiai gaunamas rezultatas yra apie 25–30 proc. prieaugis nuo esamos galios. Jei automobilio variklis bei jo komponentai yra tvarkingi, resursui absoliučiai jokios įtakos tai neturi, nes didžioji dalis parametrų keičiasi tik per 5–8 proc.“, – teigė N. Gliebus.
Dar vieną pastabą išsakė ir I. Burinskas. Jis teigė, kad svarbus ne tik automobilio nusidėvėjimo lygis, tačiau ir jo priežiūra.
„Yra pavyzdžių, kai atvažiuoja klientas su apynauju automobiliu, padidiname galingumą ir jis sėkmingai nuvažiuoja 300 ar 400 tūkstančių kilometrų be jokių problemų. Tai padaryti pavyksta dėl geros automobilio priežiūros. Todėl gedimus, dažnu atveju, lemia ne galios padidėjimas, bet netinkama priežiūra“, – svarstė I. Burinskas.
Nuo ko priklauso galios padidėjimas?
Tuo metu variklio galios didinimu perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį užsiimantys specialistai teigia, kad viskam yra ribos ir jeigu jų yra laikomasi – rezultatas nenuvils. Taip pat jie dėmesį atkreipia į techninius dalykus. Konkretų pavyzdį pateikė vienas iš variklio galios didinimu užsiimančios įmonės „StartLine“ įkūrėjų, Irmantas Burinskas.
„Dažniausiai gamintojas pagamina techniškai identiškus variklius, tačiau programiniu būdu sumažina jų galingumą. Tai gali būti dėl tam tikrose šalyse galiojančių mokesčių ar draudimo kainos. Vienas paskutinių atvejų, „Volkswagen“ mikroautobusas, kurio galingumas buvo 75 kW.
Perprogramavus pasiektas 103 kW galingumas. Būtent tiek, kiek yra galingesnėje, bet techniškai identiškoje variklio versijoje. Gamintojas sąmoningai palieka rezervą dėl kažkokių objektyvių priežasčių. Tuo tarpu mes, tiesiog padidiname galingumą tose ribose, kurias gamintojas varikliui ir paliko“, – paaiškino I. Burinskas.
Kad tokiu būdu padidintas variklio galingumas, tikėtina, neturės šalutinio poveikio, sutinka ir S. Pukalskas.
„Jeigu įrašoma būtent gamintojo programa ir algoritmas, tuomet sutinku. Tačiau jeigu tai padarė antrinis gamintojas, tuomet problemų gali kilti, nes jis neturi galimybių variklį tinkamai išmėginti stende arba daryti natūrinius bandymus kelyje, kad algoritmas būtų visiškai išdirbtas“, – svarsto S. Pukalskas.
Tačiau ne visais atvejais galima tikėtis, kad galingumą padidinti pavyks.
„Labai daug kas priklauso nuo paties variklio. Negalima sakyti, kad visiems automobiliams galia padidės 10 ar 20 proc. Kartais pats gamintojas su savo programa jau pasiekia variklio galios maksimumą, todėl surasti dar kažkiek yra beveik neįmanoma“, – kad kai kurie gamintojai patys išspaudžia maksimalų galingumą, lrt.lt teigė I. Burinskas.
Nauda – ekonomiškumas ir saugumo jausmas
Kalbant apie padidėjusią variklio galią, nauda yra ne tik geresnė automobilio akceleracija, tačiau galima sumažinti ir degalų sąnaudas.
„Nauda yra dvejopa. Iš vienos pusės ji apčiuopiama – padidėjęs galingumas, sukimo momentas, automobilio aštrumas mieste. Automobiliu tampa tiesiog maloniau važiuoti.
Pagerėja ir degalų sąnaudos, nes didesnis galingumas leidžia automobiliui įsibėgėti iki norimo greičio sparčiau, akceleratoriaus pedalas laikomas trumpiau. Techniškai kalbant, per tą patį variklio darbo taktų skaičių yra pasiekiamas didesnis greitis, sunaudojant mažiau degalų“, – kodėl sumažėja sąnaudos paaiškina N. Gliebus.
Žinoma, tai, ar degalų tikrai sutaupysite, priklauso nuo jūsų važiavimo stiliaus. Jeigu padidėjusį galingumą naudosite aktyvesniam važiavimui, apie degalų sąnaudų sumažėjimą galima pamiršti. Kita vertus, išlieka dar vienas, neretai labai svarbus faktorius.
„Tai moralinis kliento pasitenkinimas ir saugumo jausmas, kai važiuojant užmiestyje lenkiami kiti automobiliai. Padidinus variklio galią, lenkimo manevras atliekamas gerokai greičiau ir užtikrinčiau“, – pastebėjo N. Gliebus.
Rinkitės atsakingai, kam patikėsite galios didinimo darbus
Ir „StartLine“ ir „Insane“ specialistai vieningai sutaria, kad norint kokybiško variklio galios padidėjimo, būtina kreiptis į tokio darbo specifiką išmanančius žmones, kurie turi daug patirties.
„Nemaža dalis žmonių galios didinimui kaip pagrindinį kriterijų pasirenka darbų kainą. Tai yra esminė klaida, nes daug savamokslių jaunuolių bando atlikti šiuos darbus su labai paviršutiniškomis žiniomis ir padaro daug klaidų.
Intervencija yra atliekama netiksliai, paliečiant ir tuos variklio valdymo parametrus, kurie yra esminiai, užtikrinant sklandų variklio darbą. Norint užtikrinti kokybę reikia labai daug praktikos bei žinių“, – akcentavo N. Gliebus.
Jam pritarė ir I. Burinskas. Jis teigia, kad norint kokybiškai atlikti tokius darbus, būtinas ne tik išmanymas, tačiau ir geras techninis pasiruošimas, o tai yra didelė investicija, kurią sau leisti gali ne visi.
„Pavyzdžiui, mes turime brangų ir labai tikslų galios matavimo stendą, naujausią įrangą prisijungimui prie variklio valdymo kompiuterių. Be viso to kokybiškas darbas sunkiai įsivaizduojamas, nes prieš didinant galią automobilį reikia patikrinti, o po atliktų darbų išmėginti, ar rezultatas toks, kokio ir siekėme, ar viskas veikia kaip priklauso.
Tuo metu tokių priemonių ir galimybių neturintys, yra „inžinieriai“, dažniausiai įrašinėja neaišku iš kur gautą ir pagal kokius parametrus redaguotą variklio valdymo programą, kuri, priešingai, ne pagerina, bet pablogina variklio darbą“, – pasakojo I. Burinskas.
„Pavyzdžiui, iki šios dienos mūsų duomenų bazėje yra virš 15 tūkst. klientams sukurtų programų. Kai sukuriame naują, ją kelis kartus patikriname, ar visi parametrai pakeisti būtent taip, kad atitiktų normas ir variklis dirbtų, kaip priklauso. Šis darbas reikalauja itin didelio tikslumo“, – akcentavo N. Gliebus.
Kad tai, kas tinka viskam, dažnai netinka niekam, tvirtino ir I. Burinskas.
„Kai keičiame variklio valdymo programą, mes tai darome kiekvienam automobiliui individualiai. Nėra taip, kad, pavyzdžiui, jeigu vieną kartą sukūrei programą, tarkime, BMW 530D modeliui, tai visiems jiems ji tiks vienodai. Juo labiau, kuriant naują programą atsižvelgiame į kliento poreikius.
Neretai susiduriame su tuo, kai atvyksta žmonės, kuriems programas įrašė nekvalifikuoti mėgėjai. Tada ir automobilis genda, ir važiuoja ne taip, kaip turėtų. Būna, kad pasižiūri į tą programą, kurią randi kompiuteryje, ir nesupranti, kas ten padaryta ir kodėl. Viską tenka keisti iš esmės“, – į mažą kainą siūlančius tokių paslaugų teikėjus žiūrėti atsargiai ragino I. Burinskas.
