„Kiekvieną kartą, kai einu pro automobilių stovėjimo aikštelę Kuršių gatvėje, žvilgsnis krypsta į keturis senovinius automobilius, kurie, atrodytų, čia tiesiog šaknis įleidę stovi. Nežinia, ar jie dar važiuotų, bet mano sodo sklypą papuoštų“, – šmaikštavo kaunietis Modestas.
Jis tikino ne kartą matęs ir daugiau smalsuolių, kurie gūžčiojo pečiais nesuprasdami, kodėl tie automobiliai palikti likimo valiai. Keturių išskirtinai atrodančių transporto priemonių istorija – daugiau nei keista.
Perėmė kartu su aikštele
Kaune įrengtas ilgalaikio stovėjimo aikšteles anksčiau valdė bendrovė „Kauno aikštelė“, kurios didžioji akcijų dalis priklausė miesto savivaldybei.
Vėliau aikštelės buvo perduotos valdyti biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“, renkančiai rinkliavą už automobilių stovėjimą miesto gatvėse, o „Kauno aikštelė“ buvo likviduota.
Naujiesiems šeimininkams atiteko ir automobilių stovėjimo aikštelė Kuršių gatvėje, o joje – kelerius metus stovintys senoviniai automobiliai. Kol kas niekas jų nedrįsta liesti.
Atsidūrė uždarame rate
Įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas pranešė, kad automobiliai stovėjo jau 2016-ųjų pavasarį, kai buvo perimtos aikštelės.
Galima spėti, kad jie šioje vietoje atsidūrė dar anksčiau, nes detalės smarkiai surūdijusios, kėbulai apsamanoję, iš padangų išėjęs oras.
Pasak J.Limanausko, transporto priemonės priklausė bankrutavusiai įmonei, o antstoliai jas priskyrė kreditoriams. Kol kas pastarieji dėl turto perėmimo nesikreipė.
Jeigu jie sumanytų automobilius pasiimti, pirmiausia turbūt tektų atsiskaityti už saugojimą.
„Nedrįstame šio turto nei išvežti, nei parduoti“, – kalbėjo J.Limanauskas.
Pareigūnai atsisakė pagelbėti
Įstaigos vadovai kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydami pagelbėti nustatyti transporto priemonių savininkus, tačiau toks žingsnis nepadėjo.
„Komisariato darbuotojai atsisakė pagelbėti, nes tai susiję su duomenų apsauga, o pradėti tyrimo nėra pagrindo“, – aiškino J.Limanauskas.
Senienos šiuo metu tik užima vietą aikštelėje, kurioje kauniečiai galėtų laikyti savo automobilius.
Kokią išeitį galima rasti šioje situacijoje?
„Turbūt teismas turėtų šį turtą paskelbti bešeimininkiu, valstybė jį perimtų ir parduotų aukcione“, – svarstė J.Limanauskas.
Ar turtas – tikrai vertingas?
Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis paaiškino, kad du raudonos spalvos automobiliai yra vadinamosios replikos – tai anksčiau gamintų automobilių kopijos.
Joms dažniausiai naudojami įprastų transporto priemonių agregatai, o kėbulai gaminami iš plastiko.
Vienas aikštelėje stovintis automobilis – tai legendinio lenktyninio bolido „Ford GT40“ kopija. Pirmą kartą šie žiedinių lenktynių monstrai į trasą išriedėjo 1964 metais Vokietijoje bei Prancūzijoje.
Kitas automobilis – prašmatnaus britų „Jaguar“ perdirbinys.
Galėtų sudominti žinovus
Pasak R.Kardelio, pirmieji du automobiliai jokios istorinės vertės neturi, o kiti du – gerokai įdomesni.
Vienas jų – 1938 metų gamybos „Chevrolet“, tačiau šios transporto priemonės būklė labai prasta.
„Jis turbūt subyrėtų vos palietus ir būtų tinkamas tik atsarginėms detalėms“, – svarstė istorinių automobilių žinovas. Šio modelio automobiliai nėra itin reti ir vertingi.
Jo nuomone, vertingiausias radinys – amerikietiškas penktosios kartos „Ford Thunderbird“. Šie automobiliai JAV buvo gaminami 1967–1971 metais ir tuo metu buvo prabangios transporto priemonės. R.Kardelio žiniomis, Lietuvoje yra mažiausiai 7 įvairaus amžiaus ir būklės „Ford Thunderbird“ automobiliai.
