Tokią problemą iškėlė „Žinių radijo“ klausytojas, teigdamas, kad norint mažinti CO2 taršą, reikėtų skatinti daugiausiai važinėjančių automobilių keitimą mažiau taršiais.
Tuo metu automobilių ekspertas, „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius lrytas.lt teigė, jog įmonių automobiliai įprastai būna nauji ir netaršūs, o pati Aplinkos ministerijos lengvata neskatina keisti automobilio.
Išmeta daugiausia CO2?
Jei Aplinkos ministerija įvedė mokestį už automobilių keliamą taršą, jis turi iš tiesų mažinti taršą, įsitikinęs radijo laidos klausytojas.
„Kyla vienas klausimas – kodėl mokesčio lengvata netaikoma įmonėms, nors įmonių automobiliai dienos metu nuvažiuoja daug daugiau kilometrų nei privačių asmenų, kurie dažniausiai tik atvažiuoja į darbo vietą, pastato automobilį ir vakare grįžta namo.
Tuo metu komerciniai automobiliai suka ratus ir išmeta daugiausia CO2. Dauguma įmonių sutiktų keisti taršius automobilius į elektrinius, bet to negali. Ir tikrai pasinaudojusių šia lengvata žmonių skaičius būtų gerokai didesnis, jei ji būtų taikoma ir įmonėms“, – įsitikinęs vilnietis.
Neskatina naudotis
Automobilių eksperto V.Miliaus teigimu, iš tiesų yra nemaža atvejų, kai privatūs žmonės vairuoja itin retai, tačiau turi sumokėti tokį patį taršos mokestį, ir yra komercinių automobilių, kurie važiuoja dieną ir naktį.
Tačiau, anot V.Miliaus, abejotina, kad įmonės tokia lengvata pasinaudotų.
„Diskutuojant apie mokesčio teisingumą vis iškyla klausimai, jog reikėtų apmokestinti taršą pagal tai, kiek važiuoji. Yra fizinių asmenų, kurie važiuoja itin retai, ir yra lengvųjų automobilių parkų, kurių ridos yra „kosminės“, automobiliai važiuoja dieną naktį – žmonės dirba darbą.
Tačiau įmonės yra tas pirkėjas, kuris beveik visada perka naujus automobilius. Įmonės, manau, galbūt džiaugtųsi, galbūt kuri ir pasinaudotų lengvata. Tačiau apskritai ši lengvata neatrodo skatinanti, nes nėra daug žmonių, kuriems ši programa galėtų tikti“, – kalbėjo V.Milius.
„Už 1 tūkst. eurų kompensaciją automobilį turite utilizuoti ir įsigyti automobilį, patenkantį į programos rėmus. Reiškia, kiekvienas žmogus, turintis automobilį, kainuojantį 1,1 tūkst. eurų, jo neutilizuos, o parduos už 1,1 tūkst. eurų ir pirks tai, ką nori pirkti“, – svarstė V.Milius.
Tuo metų pačių įmonių, kurioms tiktų tokia schema, būtų dar mažiau negu privačių asmenų.
„Įmonių darbuotojai dažniausiai nevairuoja automobilių, kainuojančių 500 eurų. Komerciniai automobiliai – brangesni, todėl įmonės jas parduos ir nusipirks tai, ko nori. Nemanau, kad įmonių įtraukimas reikšmingai pakeistų pasinaudojusių šia lengvata skaičių“, – teigė V.Milius.
Numato kitų programų
Aplinkos ministerijos atstovė spaudai Austėja Jonaitytė lrytas.lt informavo, jog kompensacija pasinaudojo ir taršų automobilį mažiau taršia transporto priemone pakeitė 1588 asmenys.
„Šis kvietimas – pirmas tokio pobūdžio mūsų šalyje ir yra skirtas fiziniams asmenims. Galbūt ateityje, skelbiant kitus kvietimus, į tai irgi bus atsižvelgta ir teikti paraiškas bus kviečiami ir juridiniai asmenys“, – teigė A.Jonaitytė.
Anot jos, juridiniams asmenims yra kitos priemonės, pavyzdžiui „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“.
