Šis velomobilis – jau ketvirtas, kurį sukonstravo V.Bernotas su kitu kauniečiu Bernardu Aleksandravičiumi. Anksčiau bendraminčiai išbandė du paprastus ir vieną vaikišką velomobilį.
„Vertinant technines charakteristikas – tai dviratis, todėl velomobiliu galima važinėti visur, kur leidžiama tai daryti dviračiui“, – aiškino V.Bernotas.
Vyrai naudojo šiek tiek dviračio detalių, tačiau patys pagamino transporto priemonės rėmą, vairus, galinį bėgių perjungiklį, amortizatorius, elektros sistemą.
Apatinėje dalyje įrengti du akumuliatoriai ir tiek pat elektros variklių, padedančių vairuotojui minti pedalus.
Įprastomis sąlygomis galima važiuoti 25 kilometrų per valandą greičiu. Greitis dar gali būti šiek tiek didesnis, tačiau padidėjimas jau nevertas pastangų.
Vieno visiškai įkrauto akumuliatoriaus užtenka nuvažiuoti 25 kilometrus.
Velomobilis be vairuotojo sveria apie 100 kilogramų. Galinėje dalyje esantis krovinys padeda išlaikyti svorio balansą, o jo nesant kai kuriais atvejais prasisuka galiniai ratai.
Transporto priemonės stabilumas nekelia jokių rūpesčių saugiai manevruoti.
„Anksčiau sukonstruoti velomobiliai prilygo bandymams poligone“, – šypsojosi V.Bernotas. Pasak jo, pagrindinis skirtumas – šis kūrinys skirtas ne pramogai, o darbui.
Pats kaunietis šiuo metu išvežioja užsakovams siuntas, tačiau krovinių skyrių galima pritaikyti užsakytiems patiekalams, ledams, gėlėms gabenti.
Kelias dienas pasivažinėjęs miesto gatvėmis jis jau žino, ką vertėtų pakeisti.
„Reikėtų patobulinti galinę pakabą, taip pat įrengti apsauginius lankus, kurie saugotų vairuotoją velomobiliui apvirtus“, – svarstė V.Bernotas.
