– Gianai Luca, Lietuva – automobilininkų kraštas. Čia žmonės ir į kasdienes, ir į ilgesnes keliones dažniausiai vyksta automobiliais. Ar jūs daug vairuojate?
– Labai daug, per metus nuvažiuoju apie 40–50 tūkstančių kilometrų. Vykstu į filmavimus, susitikimus, renginius, visoje Lietuvoje lankau restoranus.
Tiek kilometrų nuvažiuoju ir italų gamybos motociklu „Moto Guzzi“, ir automobiliais – vairuotoju elektrinį „Fiat 500e“ ir „Peugeot 5008“. Šeimoje dar yra „Kia Sportage“ automobilis.
– Ar tiesa, kad jūsų gimtojoje Italijoje yra mažai vairuojančių automobilius su automatine pavarų dėže?
– Taip, nes Italijoje automobilį su automatine pavarų dėže įsigyti brangu, kita priežastis – tai nepatogu kalnuose, daug praktiškiau su mechanine pavarų dėže. Pasiilgau tokio automobilio.
Lietuvoje vairuoju automobilius su automatine pavarų dėže. Tai kur kas patogiau. Aš esu tinginys ir man tokiu automobiliu važiuoti smagiau.
– Ar turite svajonių automobilį? Gal stengiatės vairuoti tik italų gamintojų?
– Svajoju apie 1967-ųjų „Ford Mustang“, nes man tai žavus automobilis. Gal per kurį nors gimtadienį gausiu tokią dovaną, pavyzdžiui, žmona nuspręs man jį nupirkti.
Kalbant apie modernius, šiuolaikiškus automobilius, turiu pasakyti, kad esu patenkintas tuo, ką vairuoju dabar. Automobilis pirmiausia turi būti patogus vežioti vaikus.
Man nepatinka vokiški automobiliai, nebent „Mini Cooper“. Kartais mane stebina, kai lietuviai perka senus itališkus automobilius, po to zyzia, kad jie nevažiuoja.
Tarkime, nusiperka 24 metų senumo „Alfa Romeo“ ir verkia, kad genda. Žinoma, kad genda, nes jai 24 metai! Nusipirk naują „Alfa Romeo“ ir važiuos kaip naujas vokiškas automobilis.
– Labiausiai lietuviai dabar yra pamėgę miesto visureigius.
– Lietuvoje gatvės gerokai platesnės nei Italijoje. Aš užaugęs kalnuose, o čia iš manęs visi juokėsi, kad vairuoju „Fiat“. Italijoje su šiuo automobiliu pravažiuočiau visur, o su „Peugeot 5008“ pavyktų išsitekti ne visose gatvelėse.
Lietuvoje gatvės gerokai platesnės, jos net pritaikytos platesniems automobiliams. Bet mane kartais stebina, kodėl lietuviai taip perka visureigius. Galbūt dėl sniego? Bet jo juk būna ir Italijos kalnuose.
Matyt, visureigiai patogesni vairuoti – aukštai sėdi ir viską matai. Juokinga, kai matau didžiulę mašiną, o joje – mažytę gražią moterį. Suprantu jos vyrą, nes jis jai nupirko saugesnį ir patogesnį automobilį. Taip ir nutinka, kad visi važinėjame didesnėmis mašinomis, nei mums iš tiesų reikia.
– Kaip jums Lietuvoje sekėsi prisitaikyti prie čia esančios eismo kultūros?
– Išlaikiau egzaminus lietuvių kalba norėdamas čia vairuoti motociklą. Man tai buvo naudinga, išmokau ir pasikartojau daug dalykų. Tiesa, teorijos egzaminą išlaikyti buvo sudėtinga.
Galiu pasakyti, kad Lietuvoje turime fantastiškus vairavimo mokytojus, kurie išmoko vairuoti taisyklingai. Tik juokinga, jog turiu dar kartą išlaikyti teorijos egzaminą, kad galėčiau vairuoti motociklą. Tai atrodo kaip laiko švaistymas.
Mes, italai, vairuojame gal mažiau tvarkingai nei lietuviai, bet nesame tokie nedraugiški. Lietuviai prie vairo yra pikti, nemandagūs ir priekabūs. Jei čia pastebima, kad tu kelyje klysti, tau būtinai tai bus pabrėžta.
Italijoje žmonės pakantesni, o Lietuvoje geriau laikosi Kelių eismo taisyklių, bet labai stengiasi parodyti, kad klystantis vairuotojas yra kvailys. Juokingiausia, kad jei taip būtų elgiamasi Italijoje, žmonės pradėtų muštis, o čia nutikus eismo įvykiui abu vairuotojai sėda į automobilį ir laukia policijos. Kartais to negaliu suprasti.
Mano gimtojoje šalyje už piktybišką, chuliganišką elgesį kelyje gali uždaryti į kalėjimą.
Norėtųsi, kad ir Lietuvoje policija dažniau sustabdytų ir nuramintų tokius mokytojus, atimtų vairuotojo pažymėjimą, nes juk klysta visi.
– Gal nemažai lietuvių yra pavargę nuo pandemijos ir taip išreiškia neigiamas emocijas keliuose?
– Lietuviai ir prieš pandemiją buvo tokie. Bet ne visi rėkia ir mėgsta mokyti, auklėti kitus. Nemanau, kad tai galima išskirti kaip bendrą tautos bruožą, tiesiog yra žmonių, kurie taip elgiasi.
Gal jie nepatenkinti savo gyvenimu ir, kai vairuoja mašiną, jaučiasi kaip karaliai? Panašiai kaip ir politikai Lietuvoje – kai gauna valdžią, tampa kitokie. Man, užsieniečiui, kartais sunku suprasti, kodėl taip nutinka.
– Ar esate patyręs daug eismo įvykių Lietuvoje?
– Ne. Susimojavimų, ginčų tikrai buvo, negaliu slėpti. Buvo situacijų, kai mane aprėkė, mėgino pamokyti, bet suprato, kad pataikė ne ant to žmogaus, nes aš irgi ėmiau rėkti, buvau išlipęs ir iš automobilio.
Buvo bandymų mane net nužudyti, kai mieste važinėjau motoroleriu ir mane automobilio vairuotojas stūmė į šaligatvį. Turėjome aštrią konfliktinę situaciją. O eismo įvykių daug nebuvo, galbūt pora dėl mano kaltės, o kiti nutiko dėl kitų kaltės.
– Ar gaunate nuobaudų už Eismo taisyklių pažeidimus?
– Nedažnai gaunu, greičio neviršiju, gal porą metų su tuo nesusidūriau. Bet juk visiems pasitaiko.
– Kaip vertinate mūsų pareigūnus?
– Lietuvoje jie yra matomi, čia jauti, kad reikia laikytis taisyklių. Čia išmokau laikytis greičio ribojimų. Italijoje karabinieriai nedažnai stabdo automobilius.
– Kokias mūsų šalies vietas smagu aplankyti?
– Man labai patinka keliauti panemune – tai viena gražiausių vietų. Taip pat nuostabūs keliai yra Merkinės link, prie Zarasų.
Lietuvoje visur gražu vairuoti. Lietuviai dažnai lygiuojasi į Estiją ir Latviją, neva šiose šalyse geriau.
Bet ten keliai prastesni, jie net neturi greitkelio, daug nesutvarkytų kelių. Lietuvoje keliai aukšto lygio ir nuolat tvarkomi, tad reikia tuo džiaugtis.
