Trisdešimt septynerių V. Rimkus pasakoja, kad tikintis kuo greičiau gauti išsvajotą vairuotojo pažymėjimą svarbiausia tinkamas psichologinis pasiruošimas. Kaip sako viena iš jo garbaus amžiaus mokinių, jei meškos cirke dviračiu važiuoti išmoksta, tai nėra to, ko negalėtų įveikti žmogus.
Vairavimo mokyklos savininkas pasakoja, kad anksčiau klientų daugumą sudarydavo vaikinai, dabar grupės pagal lytis pasiskirsto kone po lygiai. Moterys vis aktyvesnės ir tai, pasak jo, džiugina: nebėra vyriškų ir moteriškų veiklų.
„Vis dažniau merginos mokosi vairuoti motociklus. Seniau per sezoną ateidavo trys ar keturios, o dabar – dvidešimt trisdešimt.
Ir vyresnių žmonių pasitaiko: dažniausiai tai damos, kurios mirus antrai pusei ar vyrui išvykus dirbti į užsienį, pasikeitus gyvenamai vietai, priverstos išmokti vairuoti pačios. Pasitaiko ir senjorų, kurios, sulaukusios pensijos, renkasi iššūkį – išmokti vairuoti.
Beje, moterys vis aktyviau mokosi vairuoti didžiulius sunkvežimius. Dažniausiai tai būna vyrų, kurie vairuoja sunkvežimius, antrosios pusės, planuojančios dirbti vienoje komandoje su savo vyrais. Niekam nėra paslaptis, kad moterų atlyginimai Lietuvoje mažesni nei vyrų, o vairuodama sunkvežimį moteris gali gerai uždirbti. Netiesa, kad moteris ir sunkvežimis nesuderinama: kai kurios taip gerai vairuoja, kad vyrams iš jų reikėtų pasimokyti. Jos ir gabesnės, ir atsakingesnės.
Pastebiu, kad jei moteris vairuodama lengvąjį automobilį jaučiasi lyg žuvis vandenyje, tai lengvai išmoksta vairuoti ir didesnę transporto priemonę.
Ir autobusus moterys vis dažniau vairuoja: ypač daug autobusų vairuotojų moterų Rygoje. Žinoma, žmones vežti – tai ne krovinius. Kaip mes juokaujame, jei veždamas krovinį greičiau stabdysi ar kažką padarysi netinkamai, apsijuoksi tik prieš negyvą daiktą, tačiau vairuojant autobusą iš tavęs juoksis kelios dešimtys keleivių. Tai didelė atsakomybė“, – pasakoja V. Rimkus.
Nėra negalinčių vairuoti
Vairavimo mokyklos savininkas juokiasi paklaustas, ar yra žmonių, kurie negimė vairuoti ir niekada to neišmoks, nors ir labai stengsis.
„Nėra. Viena dama pas mus mokytis vairuoti atėjo 67-erių. Sunkiai jai sekėsi, tačiau pamokų metu ji vis kartodavo savo sūnaus patarimą: jei meškos cirke dviračiu važiuoti išmoksta, tai ir aš galiu. Mane žavėjo jos pozityvas. Ir ką jūs manote? Jai tikrai pavyko! Svarbu tikėti ir nenuleisti rankų“,- sako V. Rimkus.
Kaip juokingiausią savo darbo situaciją, vairavimo mokytojas pristato žmones, neskiriančius kairės nuo dešinės. Esą kai kas net eidamas į egzaminą ant rankos užsirašo ženklus, padedančius prireikus teisingai pasukti į kairę ar dešinę.
Neigia mitus
Beje, V. Rimkus paneigia mitą, kad pas Lietuvos kaimynus viskas pigiau. Vairuoti besimokantys latviai ar net rekordiškai žemomis kainomis garsėjantys lenkai už vairavimo mokymą moka brangiau nei lietuviai.
„Vairavimo mokymų kainos Lietuvoje liko tos pačios, kaip iki įvedant eurus. Nors kainos kilo ir ne kartą: kuras, automobilių detalės, atlyginimai...“ – sako vairavimo mokyklos savininkas.
Pasiteiravus, ar daug kartų prireikia laikyti egzaminą, kol klientai gauna išsvajotą vairuotojo pažymėjimą, V. Rimkus neslėpė, kad būna įvairių situacijų.
„Gal sunkiausiai buvo mokiniui, kuris B kategorijos vairuotojo pažymėjimą išlaikė tik iš penkto karto. Daugiau kartų žmonės laiko teoriją, nes tiesiog pervertina savo jėgas. Tarkim, net mano pažįstamas sakė, kad viską moka ir jau norėjo eiti laikyti vairavimo teorijos egzamino, tačiau aš jam pasiūliau iš pradžių tai padaryti prie mūsų vairavimo mokyklos kompiuterio. Sakė, kad namuose 92 procentus surenka, o pas mus pasikeitė aplinka, jaudulys... ir surinko tik 50 reikiamų procentų iš šimto.
Visi vairavimo mokyklų instruktoriai gerai paruošia būsimus vairuotojus ir į egzaminą juos išleidžia tik tada, kai jie tikrai yra pasiruošę vieni riedėti į gatvę, tačiau egzaminų studentai neišlaiko dėl jaudulio, dėl blogo psichologinio pasiruošimo. Tą rodo ir mūsų vedama statistika: susijaudinau, sutrikau, nepadariau to ir ano... Kitas žmogus, kitas automobilis. Kita transporto priemonė tampa iššūkiu net ir ilgai vairuojančiam, o nepatyrusiam – dar labiau“, – sako ir pats vairavimo instruktoriumi dirbantis V. Rimkus.
Vyksta pasižvalgyti į užsienį
Pajūrio vairavimo mokykla jungia visą V. Rimkaus šeimą.
„Pradėjus savo veiklą, natūralu, kad pirmiausia žvalgiausi ne į svetimus darbuotojus, o ir pinigų tam nebuvo, o į savo šeimos narius. Taip į šią veiklą įsijungė visa mano šeima: mama Vilija tapo administratore, tėvas Kęstutis – ūkvedžiu, kuris prižiūri visą transporto ūkį, taiso, kai kas sugenda, brolis Karolis – vairavimo instruktoriumi.
Šeimos nariai patikimiau, labiau stengiasi ir neskaičiuoja darbo valandų. Kai tame sukasi visa šeima, klientai mus lengvai pasiekia ir po darbo valandų. Kita vertus, mes visi mylime savo veiklą, tad asmeninis gyvenimas ir darbas natūraliai susijungia. Aišku, labai vertiname visus savo kolektyvo narius: rasti ištikimą, gerą darbuotoją – sudėtinga, tad labai saugome“, – sako V. Rimkus.
Jau devynerius metus veikianti Pajūrio vairavimo mokykla Klaipėdoje turi tris filialus. Mokykloje dirba 15 darbuotojų.
Tačiau verslininkas neslepia – išgyventi nėra lengva.
„Sunku, nes vos spėjus atsidaryti valstybė apkrauna didžiuliais mokesčiais ir visai neklausia, kaip tau sekasi. Užsienio šalyse taip nėra: įmonei leidžiama įsibėgėti... O Lietuvoje: įmonė įsigijo pavadinimą – vadinasi, mokėk mokesčius (juokiasi)“, – teigia V. Rimkus.
Beje, Rimkų šeimos vyrai dažnai vyksta į užsienį. „Įdomu pasižiūrėti ir patiems išmėginti, kaip darbo santykiai klostosi užsienyje, kokie ten darbdavių-darbuotojų santykiai, kokie įstatymai, vyriausybės pagalba verslui, kaip organizuojami vairavimo mokymai. Stengiamės kuo daugiau bendrauti su vietiniais ir viską sužinoti iš pirmų lūpų. Dažniausiai vykdavome į Ameriką, kur dirbdavome prie techninio kruizinių laivų aptarnavimo.
Mūsų tėtis profesionalus mechanikas, tad iš jo mes su broliu natūralioje praktikoje sėmėmis patirties ir išmokome. Nesudėtinga, panašu, kaip ir prižiūrint savo automobilį. Kiekvienas vyras turėtų tai išmanyti“, – pasakoja jūreivystės ir teisės mokslus Klaipėdoje baigęs V. Rimkus.
Gali dirbti visur
Verslininkas sako, kad joks darbas jam nėra per prastas. „Būna verslininkų, kurie dirba tik biure ir vadovauja. Mano ne ta sritis. Darbas užsienyje suteikia patirtį, leidžia pakeliauti, pamatyti, rasti naujų idėjų, ką dar sukurti grįžus, kokias verslo rūšis pritaikyti Klaipėdoje. Ko labiausiai trūksta Lietuvoje? Tvarkos! Nėra netinkamų darbų, turi gebėti viską, ypač mokėti užsienio kalbas, tada esant reikalui į užsienį nuvažiuoji, reikia – dirbi Lietuvoje...“ – tikina vairavimo mokyklos savininkas.
Tačiau labiausiai V. Rimkui patinka bendrauti su žmonėmis. „Mokydamas vairuoti turiu tam idealias sąlygas. Esu laimingas, kai mano mokiniams pavyksta, kai jie šypsosi, dėkoja. Tai viską atperka. Džiaugiuosi, kai mieste sutikti buvę studentai sveikinasi kaip su draugu, o ne aplenkia kaip bauginantį pedagogą. Vairavimo mokytojai turi būti geri psichologai – tada šis darbas seksis.
Auginu tris sūnus ir dukrą. Slapčia svajoju, kad jie rinksis pratęsti šeimos verslą, tačiau jokios prievartos nebus. Dabar jiems patinka mūsų šeimos veikla. Net trimetis sūnus pažįsta šviesoforo ženklus, seka kelio ženklus, domisi, klausia, pasako, kada galima važiuoti, kada ne“, – pasakoja V. Rimkus.
