„Ar normalu, kad Kaune, prie „Radisson“ stovi rusiški G klasės džipai, kuriais tikrai nevažinėja paprasti žmonės“, – antradienį nuotrauka iš K. Donelaičio gatvės dalijosi skaitytojas.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva buvo tarp šalių, apribojusių galimybes Rusijos piliečiams gauti vizą ir atvykti į mūsų šalį.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Prahoje su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams.
Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę, rašo BNS.
Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.
Nebeišduoti naujų vizų rusams anksčiau siūlė ir Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija.
Agentūrai AFP vienas ES diplomatas praėjusią savaitę patvirtino, kad ant derybų stalo neformaliame ES ministrų susitikime – planai sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, tačiau ji apsunkintų vizų gavimo procesą ir galėtų sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.
BNS duomenimis, praėjusiais metais 26 Šengeno kelionių zonai priklausančios šalys – 22 ES valstybės narės bei Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – išnagrinėjo 536 tūkst. rusų prašymų dėl trumpalaikių vizų.
