„Jaguar E-Type“, „Ford GT“ ar „Mazda RX-7“ išvaizda dažnai vertinama kaip nepavaldi laikui ne todėl, kad šie sportiniai modeliai gali sukelti adrenalino bangą. Visi šie automobiliai turi šį tą bendra – griežtai jų paskirtį atitinkantį dizainą, kuriame nėra jokių nereikalingų ar perteklinių detalių.
Kurie modeliai prisijungs prie jų ateityje – sunku nuspėti, bet greičiausiai tai bus pagal panašius principus sukurti automobiliai. Jau dabar kalbama, kad „Mazda6“ taip pat patraukliai atrodys ir po dešimtmečio, tačiau to paties negalima pasakyti apie „Honda Civic Type R“ ar „Nissan Juke“.
Įkvėpimo semiasi iš gamtos
Automobilių dizaineris Dominykas Budinas juokauja, kad net ir šioje srityje dirbančiam žmogui nėra taip lengva pasakyti, kur glūdi vienos ar kitos įmonės dizaino filosofijos užuomazgos. Anot pašnekovo, ryškūs stiliaus elementai neretai atsiranda specialistams semiantis įkvėpimo iš gamtos. Tai itin būdinga Japonijos gamintojams, o ypač – bendrovės „Mazda“ dizaineriams, kurie remiasi vėjo ir vandens sukuriamomis formomis.
„Net ir patys gamintojų dizaineriai turbūt ne visuomet žino, kaip tiksliai užgimė nauja kryptis, pagal kurią vėliau buvo kuriami ir kiti produktai. Dažnu atveju išbandžius daugybę įvairių variantų galiausiai nusistovi labiausiai pasiteisinę sprendimai. Dar prisideda kiekvieno specialisto asmeninė patirtis ir panašiai, kaip ir mene, naujos krypties teikiami kūrybiniai impulsai“, – komentuoja pašnekovas.
D. Budino teigimu, automobilių dizaine galiausiai išlieka geriausiai vartotojų įvertinti dizaino elementai. O tuomet, jau praėjus ilgesniam laikotarpiui, niekam nekyla klausimų, kodėl BMW radiatoriaus grotelės yra ne vientisos, o sudarytos iš dviejų dalių. Viskas greičiausiai prasidėjo nuo vienos labai paprastos dizainerio idėjos.
„Iki šiol vienas efektyviausių būdų įvertinti publikos reakciją yra koncepciniai modeliai. Tai – tarsi ateities projekcija dviem žingsniais į priekį, galimybė parodyti radikalius dizaino sprendimus. Po parodų gamintojai labai atidžiai fiksuoja atsiliepimus ir atrenka geriausias idėjas. Paskui jas pritaiko naujos kartos modeliuose“, – kalba dizaineris.
Rizikuoja tikėdamiesi sėkmės
Įprastai serijinės gamybos modeliams pritaikomi tik atskiri dizaino elementai, tačiau pasitaiko ir rinką pagyvinančių išimčių. Įdomu ir tai, kad tarp jų buvo ne tik ypač egzotiškų ir brangių automobilių, bet ir daugumai vartotojų prieinamų modelių. Pavyzdžiui, nepaprastai efektingai atrodė 2014 metų „Toyota C-HR“, 2016-ųjų „Honda Civic“ arba „Mazda Kai“ koncepcijos, ir galiausiai jos virto realybe.
„Mazda“ konceptas tapo impozantiškai atrodančiu sportišku hečbeku, kuris atspindėjo naujausią „Kodo“ dizaino filosofijos raidos etapą. 2020-aisiais vykusiuose „Pasaulio metų automobilio“ rinkimuose „Mazda3“ modelis netgi pelnė aukščiausią įvertinimą dizaino kategorijoje, o markės gerbėjai, matydami šiame segmente neįprastą tvirtą laikyseną, su nekantrumu ėmė laukti sugrįžtant galingiausios versijos.
Visgi daugeliu atvejų serijinės gamybos automobiliai gerokai skiriasi nuo koncepcinių. Pašnekovo teigimu, drąsūs dizaino sprendimai visuomet yra susiję su papildoma rizika.
Permainos pasiveja visus
D. Budinas pastebi, jog pastaraisiais metais netgi „Toyota“ suprato, kad formuojant prekių ženklo įvaizdį neužtenka gaminti vien patikimų ekonominės klasės automobilių. Gamintojas pristatė ne vieną išties įspūdingai atrodantį koncepcinį modelį, rodantį intriguojančią naują šio koncerno kryptį. Prie to prisideda ir aktyvesnis įmonės įsitraukimas į automobilių sportą.
Dizaineris taip pat atkreipia dėmesį į apgalvotus dizaino sprendimus priimančią ir išsišokti nebandančią įmonę „Mazda“. Pasak pašnekovo, nors neseniai debiutavusio didžiojo CX-60 miesto visureigio išvaizda nėra itin novatoriška, žvelgiant į šį automobilį galima pastebėti, kad jo dizainas buvo kruopščiai tobulinamas ilgą laiką. Skirtumai, lyginant su ankstesniais modeliais, yra ganėtinai subtilūs, bet reikšmingi.
„Mazda“ dizaineriai nebando iš naujo kurti automobilio – taikomi, galima sakyti, klasikiniai sprendimai. Tai saugių pasirinkimų kelias. Kitoje šio spektro pusėje yra „Peugeot“. Drąsūs šios bendrovės žingsniai nebūtinai pasiteisins, tačiau tokiu būdu sukuriamas įspūdis, kad modeliai yra visiškai nauji. Taip gamintojas ieško naujos krypties“, – dėsto D. Budinas.
Anot žinovo, turint omenyje, jog absoliuti dauguma vartotojų visame pasaulyje yra gana konservatyvūs, „Mazda“ pasirinkimas visiškai logiškas. Tiek kitose srityse, tiek ir automobilių sektoriuje žmonėms patrauklesni praktiški, paprastesnio dizaino produktai. Svarbiausia, kad konservatyvumas nevirstų sąstingiu. Šią tiesą gali patvirtinti ir „Toyota“, kurios modeliui „Prius“ verkiant reikėjo permainų.
„Atrodo, tai tikrai geras automobilis, gaminamas jau daugybę metų ir žinomas dėl savo kokybės. Bet, plečiantis hibridinių modelių pasiūlai, atsirado alternatyvų ir jam. Norint atriekti didesnę rinkos dalį, nebeužtenka būti vien ekologiškam – dar turi būti ir šaunus. „Rivian“, „Tesla“ bei kiti nauji gamintojai pademonstravo, kad naujos kartos automobiliai gali atrodyti kietai“, – konstatuoja specialistas.
Reaguoja į kintančius poreikius
Tam, kad automobiliai išliktų patrauklūs klientams, jie turi būti iš pagrindų atnaujinami ir netgi pateikiami kaip naujas produktas. Neretai tam prireikia keisti ir pavadinimą. Būtent taip atsirado „Porsche Taycan“, kuris ilgainiui visiškai pakeis jam techniškai giminingą „Panamera“ sedaną.
Į dizaino sąvoką įeina ir kėbulo tipas, o šiuo atžvilgiu daugumos gamintojų modelius gamas keičia įvairūs krosoveriai bei miesto visureigiai.
Gamintojams reaguojant į kintančius jaunesnio amžiaus klientų poreikius, atgimė spartietiškasis „Suzuki Jimny“, o rinkoje pasirodė tokie universalios paskirties modeliai kaip „Hyundai Kona“ ar „Mazda CX-30“. Žaismingi krosoveriai su juodo plastiko apdaila buvo puikiai pritaikyti iškyloms į gamtą bet kokiu oru.
